Kas yra mormonai?

Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai (žinomi mormonų vardu), gali būti sutinkami kiekviename visuomenės lygmenyje — versle ir žemės ūkyje, švietimo ir mokslo srityse, politinėse partijose ir valdžioje, pramogų versle ir žiniasklaidoje.

Apibūdindamas pastarųjų dienų šventųjų savybes, savaitraštis Newsweek rašė: „Nesvarbu, kur mormonai gyvena, jie visuomet tampa savitarpio pagalbos tinklo dalimi; mormonų teologijoje kiekvienas yra savotiškas tarnautojas, kiekvienas yra kažkokiu būdu įgaliotas daryti gera kitiems, o daryti gera kitiems yra 21-ojo amžiaus rūpestingumo sandora.“

Šis rūpinimasis neapsiriboja vien Bažnyčios nariais, bet aprėpia žymiai plačiau. Pasak Bažnyčios prezidento Tomo S. Monsono: „Kaip bažnyčia mes rūpinamės ne tik saviškiais, bet ir geros valios žmonėmis visame pasaulyje, brolybės dvasioje, kylančioje iš Viešpaties Jėzaus Kristaus.“

Narystė

Bažnyčios narių yra virš 14 milijonų, kurių dauguma gyvena už Jungtinių Valstijų ribų. Pagal narių skaičių tai ketvirta pagal dydį iš visų bažnyčių Jungtinėse Valstijose. Nuo pat kuklaus įkūrimo 1830 m. vos šešiems žmonėms susirinkus rąstų namelyje Niujorko valstijoje, Bažnyčia išaugo savo narių skaičiumi ir įtakingumu.

Vertybės

Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia tai – Naujojo Testamento krikščionybės, kokios mokė Jėzus ir apaštalai, atkūrimas. Ji nėra protestantų, evangelikų, katalikų ar ortodoksų bažnyčia. Nepaisant to, pagrindinės moralės, mandagumo ir Bažnyčios palaikomos šeimos vertybės yra panašios kaip minėtuose krikščioniškuose tikėjimuose. Nuo pasaulio nestabilumo Bažnyčios nariai prieglobstį randa Evangelijos vilties ir laimės žinioje. Tai, kad gyvenimas turi dievišką tikslą, kad Dievui rūpi kiekvienas asmuo ir kad kiekvienas turi galimybę tobulėti darydamas teisingus pasirinkimus – mormonų filosofijos pagrindas.

Įsitikinimai

Pastarųjų dienų šventieji tiki į asmeninį mylintį Dievą, mūsų Dangiškąjį Tėvą. Kadangi jis yra mūsų dvasių Tėvas, visi žmonės yra Jo vaikai ir tokiu būdu visi žmonės yra broliai ir seserys. Jis atsiuntė savo Sūnų Jėzų Kristų išpirkti žmones iš jų nuodėmių. Bažnyčios nariai stengiasi gyventi pagal Gelbėtojo mokymus. Kiekvienas žmogus gali gauti asmeninius apreiškimus. Mūsų dienomis Dievas pašaukė naujus apaštalus ir pranašus, per kuriuos, kaip ir senovėje, Jis apreiškia savo žodį. Taigi, Dievas vėl kalba žmonėms. Mormonai tiki Bibliją, Senąjį ir Naująjį Testamentus. Papildomai jie naudoja kitus šventuosius Raštus, tarp jų – Mormono Knygą, kuri yra dar vienas liudijimas apie Kristaus tarnystę ir dieviškumą. Šie Raštai, kai yra naudojami kartu, leidžia įžvelgti atsakymus į tokius gyvybiškai svarbius klausimus, kaip Dievo prigimtis, išgelbėjimas ir apmokėjimas.

Švietimas

Viena didžiausių Bažnyčios vertybių yra švietimas. Tai laikoma dvasine ir pasaulietine būtinybe. Todėl, pasak buvusio Prezidento Gordono B. Hinklio, „šios Bažnyčios nariams Viešpats įsakė mokytis studijuojant ir tikėjimu, siekti ne vien tik dvasinių žinių, kurios yra visų svarbiausios, bet ir pasaulietinių žinių“. Bažnyčia savo jaunimui suteikia plačias mokymosi galimybes: seminarija – tai keturis metus trunkanti programa, padedanti vidurinių mokyklų moksleiviams pasiruošti gyvenimo išmėginimams; religijos institutai suteikia pagrindines religines žinias ir tinkamą socialinę aplinką universitetinio amžiaus studentams. Virš 700 000 studentų yra įtraukti į šias programas, veikiančias 132 šalyse.
Be to, Bažnyčia įsteigė Nuolatinį Švietimo Fondą, skirtą besivystančių šalių Bažnyčios jaunimui, vaikinams ir merginoms, suteikti galimybes gauti išsilavinimą ir apmokymus. Šis fondas, daugiausia remiamas Bažnyčios narių, teikia paskolas studentams, sudarydamas galimybes lankyti mokslo įstaigas ir galimybes įsidarbinti savo šalyse ir bendruomenėse.

Garbinimas

Kiekvieną sekmadienį pastarųjų dienų šventieji renkasi į garbinimo pamaldas daugiau nei 28 000 bendruomenių 177 šalyse, tautose ar teritorijose visame pasaulyje. Pritaikytos vietiniams poreikiams skirtingose bendruomenėse visame pasaulyje šios pamaldos vyksta daugiau nei 180 kalbų ir kviečia dalyvauti lankytojus.

Misionieriškas darbas

Pasaulinis Bažnyčios augimas dalinai vyksta dėl daugiau kaip 52 000 nuolatinių savanorių misionierių, mokančių Evangelijos bet kokiai galimybei atsiradus — gatvėse ir namuose, tarnavimo. Bet tai tik viena istorijos pusė. Narių atvirumas ir rūpinimasis savo draugais ir pažįstamais tikrai skatina augimą, nes sugrąžintoji Evangelija atsako į sunkiausius gyvenimo klausimus.

Šeima

Neseniai Prezidentas Monsonas apibūdino idealius namus: „Mūsų namai turi būti daugiau nei šventovės; tai turi būti vietos, kur gali gyventi Dievo Dvasia, kur ties durimis nurimsta audros, kur valdo meilė ir gyvena taika. Kartais pasaulis gali būti vieta, kur baugu gyventi. Moralinė visuomenės struktūra, rodos, ỹra nerimą keliančiu greičiu.“ Bet, tęsia jis, tai kova, kurią šeimos ir asmenys „gali ir privalo laimėti“. Todėl yrančioje visuomenėje visų svarbiausia yra stiprinti šeimą. Vertybės, būtinos civilizacijos klestėjimui, visų pirma yra diegiamos šeimoje — pagrindiniame visuomenės vienete — kur vyras ir žmona dirba drauge visuomenės labui. Bažnyčios mokymai ir programos yra skirtos sutvirtinti šeimą. Laiko patikrintos artimo meilės, pasiaukojimo, kantrybės ir atlaidumo vertybės leidžia visuomenei klestėti. Geriausiai jų išmokstama namuose.

Organizacija

Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra sukurta taip pat, kaip Kristus sukūrė Savo Bažnyčią Naujojo Testamento laikais. Ji yra vadovaujama pranašo, tarnaujančio Bažnyčios prezidentu. Jis turi du patarėjus, ir šie trys vadovai sudaro Pirmąją Prezidentūrą. Pirmajai Prezidentūrai talkininkauja dvylika apaštalų, kurie yra ypatingieji Jėzaus Kristaus liudytojai visam pasauliui. Septyniasdešimtimi vadinami vadovai padeda Dvylikos Apaštalų Kvorumui ir tarnauja įvairiuose pasaulio kraštuose. Vietinėms bendruomenėms vadovauja vyskupai. Pagrindinė moterims skirta organizacija Bažnyčioje yra Paramos bendrija, įkurta 1842 m.Dabar šią organizaciją sudaro daugiau kaip 5,5 milijono 18 metų amžiaus ir vyresnių moterų daugiau nei 170 šalių.

Neprofesionalūs vadovai

Vietinius Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios vadovus sudaro tinkami Bažnyčios nariai, o ne samdoma dvasininkija. Išrinkti pasitelkus maldą ir įkvėpimą, šie vadovai nesiekia pareigų Bažnyčioje, bet priima „pašaukimus“ tarnystės dvasioje. Atskiri nariai, savo ruožtu, vietinių vadovų yra pašaukiami tarnauti savo bendruomenėse įvairiose pareigose. Šis bendras vadovavimas reiškia, kad tarnaujantys vadovai pakaitomis pamokslauja ir klauso pamokslų pamaldose, gieda ir diriguoja, duoda ir priima patarimus. Jų tarnavimas laimina kitus ir veda link asmeninio augimo. Be šeimų stiprinimo, tokia organizacijos struktūra bendruomenėje skatina gilų bendrystės jausmą ir patenkina žmogišką abipusės atsakomybės vienas už kitą troškimą.

Bendruomenė

Bažnyčia aktyviai dalyvauja pilietiniuose bendruomenių, kuriose gyvena jos nariai, reikaluose. Ji jaučia įsipareigojimą rūpintis moralės problemomis, su kuriomis susiduria visuomenė. Partijų politikoje Bažnyčia yra užėmusi tvirtą neutralumo poziciją. Bažnyčios misija yra skelbti Jėzaus Kristaus Evangeliją, o ne rinkti politikus. Ji nei rekomenduoja, nei palaiko ar priešinasi politinėms partijoms, kandidatams ar pozicijoms, pripažindama, kad kiekviena jų gali turėti Bažnyčiai artimų vertybių. Nepaisant to, Bažnyčia skatina savo narius būti atsakingais savo bendruomenių piliečiais, būti susipažinusiais su tuo, kas jose vyksta, ir balsuoti rinkimuose. Be to, ji tikisi, kad jos nariai dalyvaus politiniuose procesuose būdami apsišvietę ir civilizuoti, atsižvelgdama į tai, kad Bažnyčios narių kilmė ir patirtis skiriasi.

Pagarba ir tolerancija

Toje pačioje civilizuotumo ir pagarbos dvasioje Prezidentas Monsonas kreipėsi į Bažnyčios narius, prašydamas daugiau religinio supratimo ir tolerancijos: „Norėčiau paskatinti Bažnyčios narius, kur jie bebūtų, būti malonius ir gerbti visus žmones. Pasaulis, kuriame gyvename, yra pilnas skirtumų. Mes galime ir privalome rodyti pagarbą tiems, kurių tikėjimas skiriasi nuo mūsų.“

Humanitarinė pagalba

Inauguracinėje spaudos konferencijoje 2008 m. vasario 4 d. Prezidentas Monsonas pabrėžė bendradarbiavimo visuomeniniuose reikaluose svarbą: „Mes, visi pastarųjų dienų šventieji, turime būti aktyvūs bendruomenėse, kuriose gyvename, ir dirbti drauge su kitomis bažnyčiomis ir organizacijomis. Taip sakau, nes manau, kad svarbu panaikinti pavienio darbo silpnumą ir pakeisti jį drauge dirbančių žmonių stiprumu.“ Visame pasaulyje vykdomi Bažnyčios labdaros darbai dažnai yra atliekami bendradarbiaujant su kitais tikėjimais ir geros valios organizacijomis.

Vien tik 2007 m. Bažnyčia reagavo suteikdama pagalbą, įvykus stipriems žemės drebėjimams 5 šalyse, masiniams gaisrams 6 šalyse, alkiui ir badui 18 šalių, ir potvyniui bei stiprioms audroms 34 šalyse. Bendrai Bažnyčia ir jos nariai padėjo 170-yje reikšmingų įvykių — beveik kas antrą dieną per visus tuos metus. Šio didžio pasaulinio masto darbo motyvai yra paremti paprastu Jėzaus Kristaus kvietimu, duotu prieš daugelį metų, „mylėti vienas kitą.“