Vietinis pastarųjų dienų šventųjų bendruomenės vadovas yra vyskupas (arba skyriaus prezidentas mažesnėse bendruomenėse). Vyskupas yra turintysis kunigystę ir į tas pareigas įšventinamas aukštesnių Bažnyčios vadovų. Jis pats užsidirba pragyvenimui ir negauna jokio užmokesčio už tarnavimą Bažnyčioje. Nors nėra nustatyto šio tarnavimo termino, vyskupas savo bendruomenėje tarnauja apie penkerius metus, kuriems praėjus įsilieja į savo bendruomenę arba gauna kitą pašaukimą tarnauti už jos ribų.
Vyskupą jo pareigose palaiko kiti kunigijos vadovai, įskaitant du jo patarėjus, arba padėjėjus. Be to, vyskupui padeda apylinkės taryba, kurią sudaro vyrai ir moterys, svarbiose pareigose tarnaujantys ir jauniems, ir seniems kaimenės nariams.
Kai kurioms pareigoms bendruomenėje atlikti reikia žmogaus, turinčio kunigystę, pavyzdžiui, sakramento metu palaiminti duoną (kūno simbolis) ir vandenį (kraujo simbolis), duoti oficialų palaiminimą sergančiajam arba pakrikštyti naują narį. Tik verti Bažnyčios nariai vyrai turi kunigystę.
Pamokslai visai bendruomenei ir pradžios bei pabaigos maldos visos bendruomenės vardu susirinkimų metu nereikalauja kunigystės, tai gali daryti ir vyrai, ir moterys.
Galbūt tai, kad bendruomenėse nėra apmokamos dvasininkijos, yra tvirtai įsigalėjusių savanoriško tarnavimo tradicijų pastarųjų dienų bendruomenėse priežastis. Iš kiekvieno tikimasi pagalbos, o tarp vietinių vadovų nėra nuolat užimančių aukštas pareigas. Asmuo, šiandien tarnaujantis vyskupu, rytoj gali kaip mokinys dalyvauti pamokoje, kurią veda buvęs jo asistentas.
Turintys kunigystę taip pat nesijaučia viršesni vieni už kitus. Beveik visi aktyvūs vyrai Bažnyčioje turi vyresniojo arba aukštojo kunigo pareigybę. Šie vyrai renkasi į savaitines pamokas grupėse, vadinamose kvorumais, ir buriasi draugėn, kad patenkintų kai kuriuos poreikius, pavyzdžiui, rūpinasi skurdžiai gyvenančiais arba padeda nepilnoms šeimoms.