Mormonai ir išsilavinimas: Apžvalga

Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariams išsilavinimas yra labai svarbus ir dera prie kitų jiems brangių vertybių. Mormonams patinka mokytis, jie siekia žinių. Jų polinkis mokytis teorinių principų ir praktikos yra matomas jų tikėjime, mokymuose ir kasdienėje veikloje. Jie teigia, kad išsilavinimas – tai plataus masto visą gyvenimą trunkantis užsiėmimas, turintis įvairių gyvybiškai svarbių tikslų. Jie turi unikalų supratimą, kad išsilavinimas – tai principas, suvokiamas ne tik žmogaus protui, bet ir sielai. Be to, mormonai turi turtingas senas švietimo tradicijas, kurias brangina ir puoselėja. Tikėdami, kad išsilavinimas yra vertas didžiausių pastangų, pastarųjų dienų šventieji jam skiria daug išteklių ir pastangų.

I. Kaip mormonai supranta išsilavinimą

Išsilavinimo tikslai

Išsilavinimo principai yra persipynę su pačiais svarbiausiais dalykais, kuriuos mormonai tiki apie Dievą, gyvenimą ir pačius save. Pastarųjų dienų šventieji teigia, kad Dievas yra visa žinantis, ir yra mokomi, kad „Dievo šlovė yra sąmonė, arba, kitais žodžiais, šviesa ir tiesa“.[1] Jie taip pat tiki, kad visų žmonių, kaip Dievo vaikų, tikslas yra nuolat stengtis tapti panašiems į Jį, todėl išsilavinimas jiems yra svarbi šių pastangų dalis. Taigi, pastarųjų dienų šventiesiems gyvenimas tai ne tik išbandymų metas, bet ir mokykla, kurioje studijų ir patirties dėka įgyjamas supratimas.[2] Išsilavinimas, tai vienas svarbesnių gyvenimo tikslų, kurio amžinoji vertė išlieka po mirties.[3] Geriausias rezultatas tai sugebėjimas išsiugdyti ištobulintą, šviesų ir religingą charakterį.[4]

Pastarųjų dienų šventieji tiki, kad dėl didžiulės patvarios išsilavinimo vertės Dievas padarė jį šventu įsakymu, už kurio vykdymą Jo vaikai yra atsakingi.[5] Biblija ir Mormono Knyga atkartoja šį įsakymą, kviesdamos ieškoti, „belsti“ ir prašyti žinių; šiuolaikiniai apreiškimai ir pranašai aiškiai nurodo mokytis ir patikslina, kad mokslas – tai labai svarbi išsigelbėjimo dalis. Bažnyčios įkūrėjas Džozefas Smitas mokė, kad „nė vienas žmogus neišsigelbėja greičiau, nei įgauna žinių“ ir kad „nė vienas žmogus negali būti išgelbėtas nežinojime“.[6] Mormonai taip pat teigia, kad Dievas aktyviai dalyvauja savo vaikų mokyme. Jis apšviečia protą; Jis pažada, kad pastangos mokytis bus įvertintos ir apdovanotos Jo žinių dovanomis.[7]

Šventųjų požiūrio į išsilavinimą pagrindas yra aiškus mokymosi ir žinių supratimas. Mormonai aiškiai pabrėžia, kad išsilavinimas yra visapusiškai naudingas žmogui; jis duoda naudos ir protui, ir sielai. Išsilavinimas nėra vien tik intelektualus; tikriau sakant, pastarųjų dienų šventieji mokytumo siekia „mokymusi ir taip pat tikėjimu“ (Doktrinos ir Sandorų 88:118). Iš dalies tai reiškia, kad mormonai pripažįsta tokį mokymąsi, kuriam reikia tiek protinės, tiek dvasinės įžvalgos.[8] Jie taip pat pripažįsta, kad jos yra susijusios: pavyzdžiui, dvasinis supratimas yra būtinas, kad padėtų racionaliam tyrimui pasiekti galutinį tikslą.[9] Be to, pastarųjų dienų šventieji teigia, kad tikėjimas ir logika iš pagrindų vienas kitam neprieštarauja.[10] Tokiu būdu tiesos siekimas yra neribotas, nors pastarųjų dienų šventieji ypatingai vertina supratimą, kuris ieškančiuosius priartina prie Dievo ir padeda siekti esminių gyvenimo tikslų.[11]

Nors švietimas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį mormonizmo teologijoje, jis ir kitaip yra naudingas žmonėms. Pastarųjų dienų šventieji tiki, kad išsilavinimas privalo būti susijęs su gyvenimu ir jį gerinti. Brigamas Jangas aiškino, kad „išsilavinimas – tai aiškus mąstymas, teisingas elgesys pasaulio darbuose ir gyvenimo vertinimas“.[12] Mormonai vertina protingą gyvenimą ir pilnumą, kurį išsilavinimas suteikia gyvenimui. Jie yra skatinami mylėti mokslą ir mokymą, ir supranta, kad žinios teikia daug privalumų.[13]

Pastarųjų dienų šventieji taip pat mano, kad mokymasis turi turėti praktinę vertę, jis turėtų pagerinti socialinius sugebėjimus, mokėjimą būti finansiškai savarankiškam ir, apskritai, „teisingai elgtis pasaulio darbuose“.[14] Šventieji pripažįsta, kad švietimas yra labai svarbus dėl moralinių ir praktinių priežasčių: nuo pagalbos ir paramos šeimai iki visuomenės išprusimo lygio gerinimo. Suteikti išsilavinimą – tai rimta tėvų pareiga, nes jie yra atsakingi už savo vaikų aprūpinimą būtinais dalykais. Bažnyčios prezidentas Tomas S. Monsonas pakvietė vyrus ir moteris siekti išsilavinimo, kad prireikus jie sugebėtų dalyvauti konkurencinės ekonomikos pasaulyje.[15] Išsilavinimas jo siekiantiems suteikia galimybę daryti didesnius gerus pokyčius bendruomenėse, kuriose jie gyvena. Jis gerina gebėjimą tarnauti žmonijai.

Žinoma, mormonai teigia, kad išsilavinimas yra labai svarbus ir artimiausiems šeimos nariams. Kadangi šventiesiems šeima yra svarbiausia žmonių visuomenės dalelė, namus jie laiko žmonijos mokymosi vieta.. Tėvai gavo dievišką pavedimą auginti vaikus „šviesoje ir tiesoje“ ( Doktrinos ir Sandorų 93:40). Jiems tenka pagrindinė atsakomybė nurodymais ir asmeniniu pavyzdžiu vesti savo vaikus į intelektinę, socialinę ir dvasinę brandą. Vaikų auginimas yra laikomas bendradarbiavimu su Dievu, o tėvai ir kiti mokytojai privalo vesti vaikus keliais, duodančiais naudą ir dabar, ir amžinybėje.[16]

Švietimo sritis

Mormonų sampratoje išsilavinimas apima ne tik skirtingų rūšių mokymąsi, bet taip pat ir kitus būdus. Bažnyčios mokymai apima daugybę svarbių sričių, kurias sudaro neribotas skaičius pasaulietinių ir religinių dalykų. Geografija, kultūra, istorija, mokslas ir daugybė kitų dalykų patenka į šio plataus apibrėžimo ribas, išeinančias toli už religinių žinių srities.[17] Iš tiesų mormonai žinių neskirsto į „pasaulietines“ ir „religines“. Visas tiesos formas jie laiko svarbiomis ir šventomis.

Nors žodis „išsilavinimas“ dažnai reiškia švietimą mokslo įstaigose, pastarųjų dienų šventieji supranta, kad jis turėtų apimti žymiai daugiau. Jie yra skatinami į išsilavinimą žiūrėti kaip į asmeninę atsakomybę[18] ir mokomi, kad kiekvienas žmogus turi savarankiškai siekti išsilavinimo pagal gyvenimo jam suteiktas galimybes ir aplinkybes.[19] Nors formalus išsilavinimas jiems yra būtinas, mormonai taip pat vertina ir įvairias savarankiško skaitymo, studijavimo, mąstymo ir stebėjimo galimybes. Jie tvirtina, kad žinių lobiai yra prieinami visiems, kas jų siekia.

Galiausiai, pastarųjų dienų šventiesiems mokslas tai principas, besitęsiantis amžinybėje. Mormonų Raštai moko, kad „kokį sąmonės lygį pasieksime šiame gyvenime“, toks jis bus ir gyvenime anapus ( Doktrinos ir Sandorų 130:18). Pastarųjų dienų šventiesiems išsilavinimas – tai nuolatinis užsiėmimas; jie trokšta ir tikisi ilgo, neribotai besitęsiančio mokymo kurso.

II. Mormonų švietimo tradicijos

Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios švietimo tradicijos[20] yra tvirtos ir senos – skiriamasis jos narių bruožas.[21] Jau beveik 200 metų mormonai kuria švietimo iniciatyvas ir puoselėja kultūrą, kurioje švietimas užima labai svarbią vietą. Šios tradicijos atsirado pirmosiomis Bažnyčios gyvavimo dienomis.

Pastarųjų dienų šventieji, siekdami sužinoti daugiau apie mokymosi gaires ir prasmę, be Biblijos ir Mormono Knygos, gilinosi ir į Bažnyčios įkūrėjo Džozefo Smito gautus dieviškus apreiškimus.[22] Be kitų dalykų, šiuolaikiniai Raštai skatina šventuosius vertinti bet kokią išmintį, nuolat jos siekti ir stropiai vienas kitą mokyti, kad galėtų būti „tobuliau išmokyti teorijos, principų, doktrinos [ir] evangelijos įstatymo“ ( Doktrinos ir Sandorų 88:78). Šie mokymai mormonų istorijoje paskatino įvairius švietimo projektus.

Šie mokymai didino ankstyvųjų pastarųjų dienų šventųjų pasiryžimą mokyti savo vaikus ir skatino jų pasišventimą tobulėti ir gerinti išsilavinimą. Kaip ir daugelis to meto šeimų, pastarųjų dienų šventieji mokėsi namuose, tačiau darė tai labiau formaliai. 19 amžiuje, kai išsilavinimas buvo išskirtinė privilegija, mormonai Kirtlande ir Ohajuje įkūrė savo mokyklas. Kai kuriose buvo mokoma dvasinių dalykų ir religijos, o kitose bendruomenės nariai, tarp jų moterys ir vaikai, buvo mokomi kalbų, aritmetikos, gramatikos ir kitų tradicinių mokslo dalykų.

Mormonai 19 amžiuje taip pat pradėjo švietimo programas Misūrio valstijoje, 1831 metais dabartiniame Kanzaso mieste įkurdami mokyklą. Po kelerių metų naujai įkurtame Navū mieste, Ilinojaus valst., jie sukūrė visuomenę, kuri buvo brandi tiek aukštu kultūros lygiu, tiek aukštuoju mokslu. Bažnyčios vadovai paaiškino, kad vienas pagrindinių tikslų šventiesiems rinktis drauge – tai naudotis švietimo teikiamomis galimybėmis, ir Navū mieste daugelis jų buvo realizuotos.[23] Buvo numatytos ir įsteigtos pradinės mokyklos, klubai, teatrai, muziejai, licėjai ir literatūros bei kitos draugijos Šventieji įkūrė universitetą, pavadintą Navū mieto universitetu, prižiūrėjusį Navū miesto švietimo sistemą. Navū miesto svečiai pastebėjo, kad žmonės ten buvo pasišventę religiniams principams taip pat ir protiniam tobulėjimui.[24]

Net ir antrojoje 19 mažiaus pusėje, kai mormonai pasklido kolonizuodami Jungtinių Valstijų vakarus, išsilavinimas tebebuvo prioritetas. Stengdamiesi palaikyti mokymąsi, Bažnyčios vadovai Brigamas Jangas, Džonas Teiloras ir Vilfordas Vudrafas vadovavo kuolų mokyklų ir „akademijų“ steigimui, nukreipdami dažnai ribotus pastarųjų dienų šventųjų išteklius organizuotos švietimo programos vystymui. Daugelis šių kuolų mokyklų ir akademijų jau tapo šiuolaikinėmis vidurinėmis mokyklomis, kolegijomis ir universitetais. Kai atsirado alternatyvos, Bažnyčia nutraukė daugelį nereliginio švietimo programų. Vietoje to ji pradėjo vystyti papildomo religinio švietimo sistemas visų amžių studentams.

III. Bažnyčios švietimo iniciatyvos

Kaip jau tapo tradicija, švietimas pastarųjų dienų šventųjų gyvenime ir tikėjime tebeužima svarbią vietą.

Be dėmesio mokymuisi sekmadieninių pamaldų metu, garbinant šventyklose ir kitomis aplinkybėmis, Bažnyčia palaiko daugybę kitų niciatyvų, padedančių nariams siekti išsilavinimo.

Nenutrūkstantis kolegijų ir universitetų rėmimas parodo, kad Bažnyčia supranta poreikį įgyti puikų, visapusišką išsilavinimą. Bažnyčiai priklauso trys universitetai: Brigamo Jango universitetas, Brigamo Jango universiteto Havajų filialas, Brigamo Jango universiteto Aidaho filialas) ir vienas koledžas (PDŠ Verslo koledžas), ir ji vadovauja jiems. Šiose įstaigose pasaulietinis švietimas siejamas su Bažnyčios idealais ir religiniais principais. Bažnyčia taip pat prižiūri keletą pradinių ir vidurinių mokyklų Meksikoje, Tongoje, Samoa, Fidžyje ir Kiribatyje.

Bažnyčios švietimo sistemą sudaro Bažnyčios seminarijos ir institutai. Šios institucijos pabrėžia visapusiško išsilavinimo, apimančio religines žinias ir tikėjimą, plėtojimo svarbą.

Seminarija yra ketverius metus trunkanti švietimo programa visų religijų vidurinių mokyklų moksleiviams. Kiekvienais metais studijuojama vis kita pastarųjų dienų šventųjų Raštų knyga – Senasis Testamentas, Naujasis Testamentas, Mormono Knyga arba Doktrina ir Sandoros. Seminarijos pamokas veda nuolatiniai mokytojai ir savanoriai dažniausiai Bažnyčios pastatuose. Pasaulyje iš viso yra maždaug 350 000 seminarijos studentų.

Religijos institutai teikia religinį mokymą nesusituokusiems 18–30 metų amžiaus Bažnyčios nariams. Instituto studentai studijuoja tokias temas kaip Bažnyčios istorija, doktrina, pasirengimas santuokai ir Bažnyčios misijoms. Šiuo metu yra apie 350 000 į institutą užsirašiusių studentų.

Nuolatinis švietimo fondas, Bažnyčios įkurtas 2001 metais, reikalavimus atitinkantiems jauniems suaugusiesiems Bažnyčios nariams besivystančiuose pasaulio kraštuose suteikia galimybę gauti išsilavinimą, padėsiantį pagerinti jų ekonomines sąlygas. Bažnyčios nariai remia fondą, o gaunantieji fondo paskolą, ją grąžina su nedidelėmis palūkanomis. Nuo pat įkūrimo Nuolatinis švietimo fondas tapo plataus masto pagalba dešimtims tūkstančių žmonių.