Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios atstovų dažnai klausia, ar laikui bėgant Bažnyčia tampa vis labiau „tradicine“.
Jei terminas „tradicinė“ reiškia, kad Pastarųjų dienų šventieji vis dažniau priimami kaip prisidedanti, reikšminga ir svarbi visuomenės dalis, ypač Jungtinėse Valstijose, kuriose dabar yra apie šeši milijonai narių, tada, žinoma, atsakymas yra „taip“. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia, Niujorko valstijoje 1830 metais įkurta vos šešių narių, nepriklausomų tyrimų duomenimis dabar yra ketvirta pagal dydį bažnyčia Jungtinėse Valstijose.
Tai reiškia, kad jos narių galima rasti visuose visuomenės sluoksniuose: versle ir žemės ūkyje, švietime ir moksle, politinėse partijose ir valdžios institucijose, pramogų versle ir žiniasklaidoje. Iš tiesų labiau tikėtina, kad žmonės pažįsta atskirus pastarųjų dienų šventuosius kaip draugus, kaimynus ir bendradarbius, o ne pačią Bažnyčios instituciją ar jos mokymus. Taip pat yra ir kitose šalyse už Jungtinių Amerikos Valstijų ribų.
Jei apibūdinimas „tradicinė“ reiškia, kad Bažnyčiа praranda skiriamuosius savo tikėjimo tiesų, sudarančių jos skleidžiamos žinios esmę, požymius, tada atsakymas būtų kitoks. Gerbdami skirtingus žmonių, išpažįstančių kitus tikėjimus, požiūrius, Bažnyčios vadovai aiškiai pasisako apie tikėjimo tiesas, apibūdinančias pastarųjų dienų šventuosius.
Toliau pateikiami kai kurie svarbesni skirtumai tarp Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios ir kitų krikščioniškų bažnyčių tikėjimo ir papročių.
Kadangi pastarųjų dienų šventieji tiki, kad dieviškas apaštalų įgaliojimas žemėje buvo prarastas po senovės apaštalų mirties, buvo būtinas to įgaliojimo sugrąžinimas. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai tiki, kad sugrąžinimas prasidėjo 19 amžiaus pradžioje per apreiškimą jaunajam Džozefui Smitui.
Nuo kitų krikščioniškų bažnyčių labiausiai skiriasi mūsų supratimas apie Dievo, Jėzaus Kristaus ir Šventosios Dvasios prigimtį. Kartu jie sudaro tai, kas daugelyje bažnyčių paprastai vadinama Šventąja Trejybe, o pastarųjų dienų šventųjų – Dievybe.
Šiuolaikiniai pranašai, besitęsiantys apreiškimai ir naujieji Raštai
Pastarųjų dienų šventieji tiki, kad Dievas vis dar kalba su žmonija, kad Jis pašaukė naujus apaštalus ir pranašus ir kad apreiškimai liejasi šiomis dienomis taip pat, kaip tai buvo senovėje. Be to, daugelis tų apreiškimų buvo oficialiai įtraukti į naujas Raštų knygas. Tarp jų yra Mormono Knyga: Dar vienas Jėzaus Kristaus testamentas; Doktrina ir Sandoros, Džozefo Smito ir po jo buvusių Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios prezidentų apreiškimų rinkinys; ir Brangusis Perlas, kurį sudaro Mozės, Abraomo ir šiuolaikiniai Džozefo Smito raštai.
Pastarųjų dienų šventųjų teologija apima tai, ką mormonai vadina „išgelbėjimo planu“. Tai tema, apimanti žmonijos būklę priešmirtiniame gyvenime, tikslą, dėl kurio Dievas sukūrė pasaulį, mūsų gyvenimo čia tikslą bei paskirtį ir tai, kas mūsų laukia kitame gyvenime.
Šventyklos ir jų paskirtis
Pagrindinis šventyklų darbo tikslas yra „užantspauduoti“ arba suvienyti šeimas, tikintis, kad šie ryšiai išliks po mirties. Tos pačios šventyklos apeigos gali būti atliekamos ir už tuos, kurie yra mirę. Šventyklų darbo atitikmens nėra kitose krikščioniškose bažnyčiose.
Šis darbas skiriasi veiksmais, bet ne išpažįstama doktrina, nes daugelis krikščioniškų bažnyčių siunčia misionierius skelbti Evangeliją. Tačiau Bažnyčios misionierių programa yra savita ir atpažįstama dėl misionierių gausos ir pasiskirstymo, jų tarnybos trukmės ir įvairovės, dėl jų išvaizdos ir sugrąžintosios Evangelijos skelbimo.
Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia bendruomenių lygyje neturi visą dieną dirbančios profesionalios dvasininkijos. Net ir aukščiausio lygio Bažnyčios vadovai, pašaukti nuolatiniais apaštalais, palieka savo pelningesnes profesijas pasirinkdami visą gyvenimą tarnauti „ypatingaisiais Jėzaus Kristaus liudytojais“ ir prižiūrėti Bažnyčią visame pasaulyje.
Pastarųjų dienų šventųjų susilaikymas nuo alkoholio nėra unikalus tarp religinių tikėjimų. Tačiau pastarųjų dienų šventieji visiškai susilaiko nuo alkoholio, tabako, arbatos ir kavos.