Šventyklos

Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariams šventyklos nėra eilinės sekmadienio pamaldų vietos. Jos ganėtinai skiriasi nuo tūkstančių eilinių maldos ar susirinkimų namų, visame pasaulyje naudojamų sekmadienio pamaldoms.

Bet kas, nepriklausomai nuo jo religinių įsitikinimų, gali užeiti į pastarųjų dienų šventųjų susirinkimų namus ir dalyvauti pamaldose. Tačiau dėl šventyklų, kaip „Dievo namų“, šventumo tik vertiems Bažnyčios nariams leidžiama įeiti į šventyklas. Norėdamas įeiti šventyklą, narys turi laikytis pagrindinių tikėjimo principų ir tai patvirtinti savo vietiniams vadovams kartą per du metus.

Šventyklos šventumas nuo seno matomas Senajame ir Naujajame Testamentuose. Senajame Testamente Mozė liepė Izraelio vaikams keliaujant per dykumą nešti su savimi tabernakulį (didelę nešiojamą palapinę). Karalius Saliamonas pastatė ir pašventino didingą šventyklą, kurią 576 m. prieš Kristaus gim. sugriovė babiloniečiai. Ji buvo atstatyta ir gerokai praplėsta, bet dar kartą 70 m. po Kristaus gim. sugriauta romėnų. Didžioji vakarinė siena šiandien dar yra Jeruzalėje ir, praėjus tūkstantmečiams, žydams išlieka šventa vieta. Naujajame Testamente pasakojama, kaip Jėzus Kristus išvalo šventyklą, kai jos šventumą pažeidžia žmonės, naudojantys jos prieigas kaip lauko turgų.

Pastarųjų dienų šventųjų šventyklos laikomos Dievo namais, vieta, kurią šventumas ir ramybė atskiria nuo pasaulio reikalų. Tai yra vieta, kur Bažnyčios nariai oficialiai pasižada ir sudaro sandoras su Dievu. Tai taip pat yra vieta, kur atliekamos švenčiausios tikėjimo apeigos – porų santuokos ir šeimų užantspaudavimas amžinybei.

Šventyklos yra vienintelė vieta, kur yra atliekamos tokios apeigos, kaip krikštas ar amžinosios santuokos už mirusiuosius — apeigos, kurios, kaip tiki pastarųjų dienų šventieji, buvo praktikuojamos Naujojo Testamento laikais, bet vėliau buvo prarastos.

Šventyklos nukreipia pastarųjų dienų šventuosius pas Kristų, į galimybę gyventi su Juo bei jų Dangiškuoju Tėvu ir su savo šeimos nariais, jeigu jie bus ištikimi Kristaus mokymams.

Šių laikų apreiškime Džozefas Smitas gavo nurodymą pastatyti šventyklą Kirtlande, Ohajo valstijoje (pašventinta 1836 m.) Vėliau jam buvo nurodyta pastatyti šventykla Navū, Ilinojaus valst. (1846). Ankstyvosios Bažnyčios nariams šventyklos buvo taip svarbios, kad netrukus po jų atvykimo į Solt Leiko slėnį Brigamas Jangas nurodė vietą Solt Leiko šventyklai.

Visame pasaulyje yra 152 veikiančios, statomos arba paskelbtos apie planuojamą statybą, šventyklos.

Ant daugelio šventyklų yra auksinė žmogaus švytinčiais rūbais su trimitu, prispaustu prie lūpų, statula. Statula vaizduoja angelą Moronį, senovės pranašą ir centrinę Mormono knygos figūrą. Ši statula tai Jėzaus Kristaus Evangelijos skelbimo pasauliui simbolis.