Nuo neatmenamų laikų vyrai ir moterys naudojo šventą muziką, įvairias maldos formas, labai simboliškus religinius drabužius, gestus ir ritualus, kad išreikštų giliausius pasišventimo Dievui jausmus.
Tos išraiškos formos yra tiek įvairios, kiek įvairi žmonijos šeima. Tačiau visos jos yra skirtos tam pačiam tikslui – kiek įmanoma asmeniškiau sujungti tikinčiuosius su jų garbinimo objektu – priartinti juos prie Dievo.
Nepriklausantiems jokiam tikėjimui tie ritualai ir apranga gali atrodyti neįprasti. Tačiau juos naudojantiems jie gali sužadinti giliausius sielos jausmus, paskatinti daryti gera, netgi nubrėžti viso tarnystės gyvenimo kursą.
Vienuolės abitas. Kunigo sutana. Žydų maldos skara. Musulmonų kepuraitė. Oranžiniai budistų vienuolio drabužiai. Visi jie sudaro įvairiaspalvį žmonių pasišventimo Dievui audinį.
Ne visi tokie religiniai drabužiai yra viešai demonstruojami. Kai kurie matomi tik garbinimo vietose. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios šventykliniai apdarai, dar žinomi kaip šventos kunigystės apdarai, yra dėvimi tik mormonų šventyklose ir skirti svarbiausiems tikėjimo sakramentams. Balta spalva simbolizuoja tyrumą. Nėra jokių skiriamųjų ženklų ar rangų. Vyriausias apaštalas ir naujausias narys nesiskiria, kai abu yra taip pat apsirengę. Vyrai ir moterys dėvi panašius drabužius. Paprasti religiniai drabužiai apjungia religinę simboliką su senuose Išėjimo knygos rašmenyse perteiktais senovės atgarsiais.
Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios paprastuose garbinimo susirinkimuose nėra dėvimi išoriniai religiniai drabužiai.
Tačiau daug ištikimų pastarųjų dienų šventųjų po savo drabužiais dėvi gilios religinės svarbos apdarus. Jie yra panašūs į paprastus kuklius apatinius rūbus ir susideda iš dviejų dalių. Paprastai jie vadinami „šventykliniais apdarais“.
Kai kurie žmonės šventyklinius apdarus klaidingai vadina „stebuklingais apatiniais“. Tie žodžiai ne tik netikslūs, bet ir įžeidžia Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narius. Šventykliniuose apdaruose nėra nieko stebuklingo arba mistiško, todėl Bažnyčios nariai tikisi tokios pačios pagarbos ir apdairumo, kokį turėtų rodyti geros valios žmonės bet kuriam kitam tikėjimui.
Šventyklinius apdarus dėvi suaugę Bažnyčios nariai, kurie Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios šventykloje yra pasižadėję būti ištikimi Dievo įsakymams ir Jėzaus Kristaus Evangelijai.
Bažnyčios nariams po drabužiais dėvimi kuklūs šventykliniai apdarai kartu su religiniais drabužiais, dėvimais šventykloje garbinimo metu, reiškia jų ryšio su Dievu šventumą ir asmeniškumą bei pasiryžimą gyventi dorai ir garbingai.
Šventyklinių apdarų istorinė kilmė
Bibliniuose raštuose yra daug nuorodų į ypatingų apdarų dėvėjimą. Senajame Testamente izraelitams buvo konkrečiai nurodyta, kad paverstų savo drabužius jų sandoros su Dievu asmeniniu priminimu (žr. Skaičių 15:37–41). Iš tiesų kai kuriems religiniai drabužiai visuomet buvo svarbi garbinimo ir kasdienio gyvenimo sujungimo dalis. Tai atsispindi ir pastarųjų dienų šventųjų gyvenime šiais laikais.
Kokie turėtų būti žiniasklaidos pranešimai apie šventyklinius apdarus?
Dėl šventyklinių apdarų asmeninio ir religinio pobūdžio Bažnyčia prašo žiniasklaidos atstovų savo pareiškimuose apie juos laikytis pagarbos ir traktuoti pastarųjų dienų šventųjų šventyklinius apdarus kaip ir kitų tikėjimų religinius drabužius. Šventų apdarų išjuokimas arba šaipymasis iš jų pastarųjų dienų šventiesiems yra itin įžeidžiantys.