2021 m. Pirmosios Prezidentūros kalėdiniame minėjime Bažnyčios vadovai kalba apie viltį ir ramybę

Keturi Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios vadovai kartu su Šventyklos aikštės Tabernakulio choru Bažnyčios narius ir tikėjimo draugus visame pasaulyje 2021 m. Pirmosios Prezidentūros kalėdiniame minėjime stiprino ramybės ir vilties žiniomis.

Kalbėjo prezidentas Henris B. Airingas, pirmasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje; vyresnysis Deilas G. Renlandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo, vyresnysis V. Markas Basetas iš Septyniasdešimties ir sesuo Mišelė D. Kreig iš Merginų organizacijos visuotinės prezidentūros. Šventyklos aikštės Tabernakulio choras atliko giesmes „Gieda angelai džiugiai“, „Betliejau mažas“, „Liūdną viduržiemį“, „Šventa naktis“ ir „Tyli naktis“.

Minėjimas vyko Šventyklos aikštėje, Konferencijų centre. Visų kalbų santraukas pateikiame žemiau.

Prezidentas Henris B. Airingas

Prezidentas Airingas kalbėjo apie Kalėdų dvasią. Jis ją apibūdino kaip „džiaugsmą, kurį patiriame garbindami ir mylėdami Viešpatį Jėzų Kristų“. Jis sakė, kad šią dvasią patiriame studijuodami Raštus, mokančius, kas buvo ir yra Jėzus, ir mylėdami kitus.

Prezidentas Airingas perskaitė ištrauką iš Naujojo Testamento, kurioje kalbama apie Jėzaus vaidmenį sukuriant pasaulį, apie Jo paklusnumą Tėvo valiai ir mokymą sekti Jo meilės pavyzdžiu. Prezidentas Airingas citavo Mormono Knygos eilutes apie Kristaus Apmokėjimą ir Jo galią padėti mums bet kokiomis aplinkybėmis. Kalbėdamas apie maldos galią ir Dievo pažadėtą ramybę jis pasitelkė žodžius iš Doktrinos ir Sandorų.

„[Dievas] žino, kaip padėti mums jausti ramybę negandose, net jei išbandymai nesiliauja, – sakė prezidentas Airingas, – Jis atsiųs draugus kaip angelus, kad palaikytų jus „šiltomis širdimis ir draugiškomis rankomis“. Mūsų pačių širdys pasikeis į gerąją pusę, kai tikėdami Juo ištversime asmeninius išbandymus. Ir mes patys tapsime draugais, kuriuos, kaip angelus, Viešpats gali siųsti kitiems.“

Vyresnysis Deilas G. Renlandas

Vyresnysis Renlandas mokė, kaip svarbu pažinti Jėzaus Kristaus dieviškumą. Jis pasakojo, kad jo tėvas kiekvieną Kūčių vakarą skaitydavo Luko evangelijos 2-ąjį skyrių. Perskaitęs 32 eilutę, kurioje Simeonas laiko kūdikėlį Jėzų ir kalba apie Jį kaip apie „[Dievo] išgelbėjimą“, vyresniojo Renlando tėvas stabtelėdavo ir pasakydavo: „Gal ir negaliu savo rankose laikyti kūdikėlio Jėzaus, tačiau žinau, kaip ir Simeonas, kad tas kūdikėlis buvo Dievo Sūnus, mano Gelbėtojas ir Išpirkėjas. Jis yra realus ir gyvas.“ Po tokio galingo pareiškimo jis pažvelgdavo į kiekvieną iš mūsų savo skvarbiomis žydromis akimis ir pabrėžtinai linktelėdamas ištardavo: „Ir jūs galite tai žinoti.“

Vyresnysis Renlandas papasakojo, kaip būdamas 11 metų pajuto, kad Dievas jam pasakė, jog Mormono Knyga moko tiesos. Ir būtent ta pačia galia jis žino, kad Jėzus yra pasaulio Gelbėtojas. Tas žinojimas, anot jo, yra kiekvienam prieinama dvasinė dovana.

„Per šias Kalėdas Dangiškojo Tėvo prašykite dvasinės dovanos sužinoti apie gyvojo pasaulio Gelbėtojo realumą“, – sakė vyresnysis Renlandas. – Kalėdinis laikotarpis yra natūralus ir puikus metas studijuoti Jo gyvenimą ir stengtis atkartoti Jo charakterį bei savybes. Tai darydami žinosite, kad Jėzus yra Kristus, Dievo Sūnus, ir kad Jis išpirko jūsų nuodėmes.“

Vyresnysis V. Markas Basetas

Vyresnysis Basetas priminė pastarųjų dienų šventiesiems, kad Jėzaus Kristaus sekėjai turėtų būti taikdariai.

„Tai mūsų sandoros pareiga“, – sakė vyresnysis Basetas. – Mes su jumis darome pokyčius šiandieniniame neramiame pasaulyje, nes stengiamės būti taikdariais – savo namuose, bendruomenėse, netgi visame pasaulyje, savo gerumu, gerais darbais ir žodžiais – ir gyvai, ir nuotoliniu būdu. Ištikimai „skelbkime ramybę“, liudydami apie Jį žodžiais ir veiksmais.“

Naudodamas Luko evangelijos 2-ojo skyriaus žodžius, vyresnysis Basetas paragino Bažnyčios narius „apsakyti“ žmonėms taikos žinią „apie ši kūdikį“. „Tai ta žinia, kurios misionieriai moko mūsų artimuosius ir draugus. Tai gyva žinia, kuria tarnybų misionieriai dalijasi tarnaudami Gelbėto būdu. Tai ta žinia, kurią skelbiame mylėdami, dalydamiesi ir kviesdami aplinkinius priimti viltį ir ramybę, randamą Jėzaus Kristaus gerojoje naujienoje.“

Sesuo Mišelė D. Kreig

Sesuo Kreig sakė, kad turėtume ugdyti asmenines dovanas ir jomis naudotis pakylėjant kitus ir jiems tarnaujant. „Vienos geriausių dovanų yra mūsų laiko ir talentų dovanos“, kad ir kokios mažos būtų, – sakė ji. – „Manau, kad tokios dovanos yra šventos dovanos“.

Cituodama vyresnįjį Marviną Dž. Eštoną (1915–1994), sesuo Kreig paminėjo, kad dovanos būna įvairių tipų, įskaitant klausymosi, sugebėjimo verkti, mąstyti ir melstis.

„Pasiimkite klausymosi su meile dovaną ir aplankykite vienišą draugą, – sakė ji. – Ar turite ginčų vengimo ir sukalbamumo dovaną? Šios dovanos dar niekada nebuvo taip reikalingos. Padovanokite jas savo šeimai, draugams ir kaimynams. Pasakykite klajūnui, kad jį mylite, ir pakvieskite jį prie savo virtuvės stalo. Mokykite įkvėptos pamokos. Parašykite malonų laiškelį. Naudokitės savo dovanomis ryšiams užmegzti, Sionei kurti ir aplinkiniams stiprinti. Dievui reikia įvairovės. Jis visas dovanas skyrė Jo vaikams pakylėti. Neleiskite, kad jūsų muzika liktų neišgirsta, apkabinimas nepadovanotas, atleidimas nepasiūlytas.“