Newsroom
Komentaras

Skirtybė ir kilnumas

„Žmonėms ir bendruomenėms reikia erdvės, kurioje jie galėtų ištirti skirtingus religinius potyrius.“  Alanas Mysas ir Neitanas Omanas[1]

Ar gyvenimas nebūtų lengvesnis, jeigu visi būtų vienodi? Tik pagalvokite, kiek konfliktų išvengtume, jeigu visi norėtų to paties, balsuotų taip pat ir eitų į tą pačią bažnyčią. Tačiau bėda yra ta, kad tokio pasaulio nėra.

Pasak Dyterio F. Uchtdorfo, antrojo patarėjo Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios Pirmojoje Prezidentūroje, pagunda formuoti visus pagal tą patį kurpalių, prieštarautų išminčiai Dievo, kuris visus žmones sukūrė skirtingus.[2]

Bendruomenėse yra apstu interesų grupių, politinių stovyklų, kultūrinių frakcijų ir religinių organizacijų, aukštinančių savą gėrio viziją. Kai visi mes turime savo nuomonę, bendruomenėms nuo to tik geriau. Kol mūsų skirtumai niekam nekenkia, jie gali praturtinti mūsų bendrą egzistenciją.

Rabinas Džonatanas Saksas mūsų socialinę tikrovę palygino su gamtos reiškiniais: „Kaip gamtos aplinka priklauso nuo biologinės įvairovės, taip ir žmonių aplinka priklauso nuo kultūrinės įvairovės, nes jokia viena civilizacija neapima visų dvasinių, moralinių ir meninių žmonijos išraiškų.“[3] Daugiau galimybių stabilumui užtikrinti teikia pusiausvyra tarp daugumos, o ne vienos iš jų dominavimas.

Kadangi jokiai grupei nepriklauso visko, kas išmintinga, gražu ir teisinga, monopolija, kiekvienas gali mokytis iš bet kurio kito. Mūsų patirtyse yra spragų, kurias reikia užpildyti, ir mūsų perspektyvose yra neaiškių zonų, kurias reikia išryškinti. Žmonių tarpusavio ryšiuose randame prasmę, kai paliekame savo kiautą ir pamatome kitų žmonių kilnumą, netgi tada, kai su jais nesutinkame. Niekas neturėtų atsisakyti savo tapatybės.

Ta skirtybių samplaika yra vadinama pliuralizmu, kai bendruomenė suorganizuota remiantis bendrais įstatymais ir civilizacija, bet be vienos dominuojančios įsitikinimų sistemos. Bendruose moralės rėmuose gali kartu egzistuoti ne viena ir netgi ne dvi, bet daugybė požiūrių ir tradicijų. Tokia idilė egzistuoja tik tada, kai žmonės išsiugdo mandagumo įpročius ir elgseną, suprasdami savo kaimynų pasaulėžiūros unikalumą. Filosofijų, ideologijų ir tvirtinamų tiesų perpildytame pasaulyje nuo to priklauso taika ir tvarka.

Pliuralizmas yra normali bendruomenės sudėtinė dalis, tačiau, kai stipriausieji reikalauja visų kitų pritarimo, kyla problemos. Spaudimas skatina vienodumą. Stiprėja noras mažinti skirtumus. Vienybės vardan stipresni balsai užgožia silpnesnius. Tačiau tokios tendencijos dažnai duoda neigiamą rezultatą. Vienybė virsta represija ir vystosi įtampos ciklas. Vis dėlto pliuralistinės bendruomenės užduotis yra stabdyti tokias pastangas.

Politologas Samuelis Hantingtonas sakė, kad dažniausiai svarbiausias iš visų civilizaciją apibūdinančių elementų yra religija.[4] Todėl nenuostabu, kad religiniai skirtumai būna daugelio pasaulio konfliktų priežastis. Sprendimas – leisti skirtumams tarpti, o ne juos gesinti. Tyrimai rodo, kad religinių potyrių skirtingumo saugojimas stipriai siejasi su didesnėmis pilietinėmis ir politinėmis laisvėmis, didesnėmis spaudos ir ekonominėmis laisvėmis, mažesniu kiekiu karinių konfliktų, geresne sveikata, didesnėmis pajamomis, geresniu moterų išsilavinimu ir aukštesniu žmonijos išsivystimu apskritai.[5] Trumpai tariant, religinis pliuralizmas duoda erdvės gyventi.

Kaip rašė vienas komentatorius, neturėtume vieni kitų mirtinai užmėtyti skirtybėmis.[6] Skirtingumas tikrai padaro gyvenimą sunkesnį, bet taip pat ir vertingesnį. Mūsų skirtumų baimė dažnai mus gąsdina labiau nei patys skirtumai.

Biblija vėl ir vėl mūsų dėmesį kreipia į tuos, kurie yra kitokie. Joje sakoma: „Nepamirškite svetingumo, nes per jį kai kurie, patys to nežinodami, buvo priėmę viešnagėn angelus.“[7] Panašiai ir mūsų skirtumai gali būti slaptais palaiminimais, nes žmonių kilnumas ne visuomet pasimato iš karto.


[1] Alan J. Meese, Nathan B. Oman, “Hobby Lobby, Corporate Law, and the Theory of the Firm,” Harvard Law Review Forum, May 20, 2014.

[2] žr. Dyteris F. Uchtdorfas. „Keturi titulai“, 2013 m. balandžio mėn visuotinės konferencijos medžiaga.

[3] Jonathan Sacks, The Dignity of Difference (2005), 62.

[4] Samuel P. Huntington, The Clash of Civilizations and the Remaking of World Order (1996), 42.

[5] See Brian J. Grim, Roger Finke, The Price of Freedom Denied (2011), 206.

[6] Ross Douthat, “A Company Liberals Could Love,” New York Times, July 5, 2014.

[7] Hebrajams 13:2.

Stiliaus vadovo pastaba:Kai rašysite apie Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčią, prašome, kad paminėdami ją pirmą kartą vartotumėte pilną jos pavadinimą. Daugiau informacijos apie tai, kaip vartoti Bažnyčios pavadinimą, rasite mūsų stiliaus vadovo puslapyje. »Stiliaus vadovas.