Pranešimas spaudai

Romos Italijos šventykla pradeda rengti pažintines ekskursijas

Didingame pastate atsispindi senovės Italijos architektūra

Šį mėnesį Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia pradės rengti pažintines ekskursijas po Romos Italijos šventyklą, 162-ąją veikiančią Bažnyčios šventyklą pasaulyje.

„Ji nuostabi, – sakė vyresnysis Deividas A. BednarisDvylikos Apaštalų Kvorumo, einantis Šventyklų ir šeimos istorijos departamento pirmininko pareigas, – viskas atlikta profesionaliai ir tobulai.“

Po kelerius metus trukusių statybų pirmoji pastarųjų dienų šventųjų šventykla Italijoje nemokamoms pažintinėms ekskursijoms bus atvira nuo 2019 m. sausio 28 d., pirmadienio, iki vasario 16 d., šeštadienio (išskyrus sekmadienius).

 

Romos Italijos šventykla pastatyta Romos šiaurės rytuose šalia La Cinquina Bufalotta miestelio. Šventyklos statytojus įkvėpė senovės Romos architektūra. Jos išorei buvo pasirinktas Bianco Sardo granitas.

Dizainas

„Siekėme, kad kiekvienas, atvykęs į šią vietą, jaustųsi esąs Italijoje, – sakė architektas Nylsas Valentaineris. – Žmonės atpažins ją iš statybai pasirinktų medžiagų, dizaino ir aplinkos.“
Valentaineris paminėjo, kad šventyklos projektą įkvėpė Romoje esanti Romos katalikų Šv. Karlino bažnyčia. „Išgaubtos lubos, gaubtos sienos, išraiškingos kolonados. Nuo jos prasidėjo pati išgaubtos bažnyčios ir išgaubtos šventyklos koncepcija, pagal kurią šventykla tokia būtų tiek išorėje, tiek viduje.“

Romos Italijos šventykla yra dalis maždaug 6 hektarų plotą užimančio religijos ir kultūros centro, kuriame yra daugiafunkciai susirinkimų namai, lankytojų centras, šeimos istorijos centras ir gyvenamosios patalpos lankytojams.

Interjeras

Prie įėjimo į šventyklą vitražo siena vaizduoja sceną iš Gelbėtojo Jėzaus Kristaus gyvenimo. Langai papuošti vitražais su alyvmedžių motyvais.

Interjere dominuoja žemės spalvų tonai, praturtinti žydru ir bronziniu atspalviais. Geriausi dailininkai ir amatininkai šventyklą papuošė aukščiausios kokybės medžiagomis – Perlato Svevo akmens, kuris kasamas šiaurės Toskanoje, grindimis, Cenia marmuru iš Ispanijos, rusvai raudona ritinine tiama, ruplėtos medienos ir vyšnios medžio detalėmis ir Murano stiklo papuošimais.

„Naudojame geriausias medžiagas, nes tai Viešpaties namai, – sakė vyresnysis Bednaris. – Šventykla yra mūsų meilės ir pasišventimo Gelbėtojui, Viešpačiui Jėzui Kristui, išraiška. Nėra nieko, kas būtų per gera Viešpačiui.“

„Mūsų amatininkai laikėsi pačių aukščiausių įmanomų reikalavimų“, – sakė projekto vadovas Bretas Vūdsas.

Vūdsas paminėjo, kad didingi fojė laiptai yra inžinerijos šedevras: „Su pastatu jie jungiasi tik viršuje ir apačioje, todėl iš esmės tai laisvai stovintys elipsiniai laiptai.“ Ovalinė laiptų forma primena Mikelandželo šedevro, šalia Kapitolijaus kalvos esančios aikštės „Piazza del Campidoglio“, raštą.
Įvairiose šventyklos vietose iškabinti originalūs paveikslai primena šventyklos svečiams apie Jėzų Kristų ir jo mokymus sekti Juo. Krikštykloje kabantis paveikslas vaizduoja, kaip Jonas Krikštytojas krikštija Gelbėtoją.

Krikštykla skirta sekti Gelbėtojo pavyzdžiu: žengti į krikšto vandenis ir įvykdyti Jo įsakymą visiems krikštytis. Šventyklos lankytojai gali tai daryti už tuos, kurie gyvenime neturėjo galimybės pasikrikštyti.

Ovalo formos motyvai pastebimi ir krikštykloje, kurioje inkrustuotais akmenimis padengtą baseiną puošia Romos stiliaus akanto lapai. Baseiną laiko dvylika jaučių, simbolizuojančių dvylika Izraelio genčių.

Freskos ant mokymų kambario, kuriame Bažnyčios nariai mokosi apie Dievo meilę, pasaulio sutvėrimą ir gyvenimo prasmę, sienų vaizduoja skirtingus Italijos kraštovaizdžius nuo kalvų iki jūros.
Jaunavedžių laukiamasis padabintas krištoliniais sieniniais žibintais ir rankų darbo tapyba išpuoštomis kėdėmis.

Užantspaudavimų kambaryje tarsi begalybę kartų vaizdą atspindintys veidrodžiai simbolizuoja amžinybę. Šiuose kambariuose ištikimi pastarųjų dienų šventieji dalyvauja šventose, šeimas amžiams sujungiančiose ceremonijose.

Iš tūkstančių krištolo prizmių sudarytas išskirtinis sietynas kaba pačiame celestialinio kambario, kuris simbolizuoja kelionę link dangaus, centre. Kambarys apstatytas elegantiškais italų amatininkų gamybos baldais.

Lankytojų centras

Lankytojų centre žmogaus ūgio Kristaus ir šalia stovinčių dvylikos pirmųjų apaštalų statulos veidais atsigręžusios į šventyklą, matomą pro stiklinę sieną. Šios statulos yra skulptoriaus Bertelio Torvaldseno kūrinių, stovinčių Šv. Mergelės Marijos katedroje, Danijoje, kopijos, tik Judo Iskarijoto skulptūra pakeista apaštalo Pauliaus skulptūra. Kad būtų galima elektroniškai nuskenuoti originalus, buvo gautas specialus Liuteronų bažnyčios leidimas. „Carraro“ marmuras trijų ketvirčių žmogaus ūgio skulptūroms buvo paimtas iš tos pačios kasyklos Toskanoje, kaip ir Mikelandželo Dovydui.
„Kai pamačiau Gelbėtojo skulptūrą „Kristus“ ir dvylika apaštalų, patyriau dvasiškai stulbinančią akimirką“, – sakė vyresnysis Bednaris.

Statulas papildo specialiai fonui sukurta Italijos kaimo vietovės freska su alyvmedžiais.

Piazza

Lankytojų centrą, gyvenamąsias šventyklos lankytojų patalpas ir maldos namus su šventykla jungia vietiniu kalkakmeniu išklota itališko stiliaus piazza, arba aikštė.

„Aikštę klojo mūrininkai, kurie yra šio amato septintos kartos meistrai“, – sakė Šventyklų priežiūros valdybos vyresnysis asistentas Alberto Malara. Jis patvirtino, kad mūrininkai specialistai po 400 valandų praleidžia amato mokydamiesi klasėse.

Šventyklos teritorijai įrengti Bažnyčia taip pat panaudojo 110 metų senumo bazaltinius Romos gatvių grindinio akmenis.

„Jei gerai įsižiūrėsite, ant kai kurių akmenų pamatysite žymes nuo per juos važiavusių senų vežimų ratų“, – paaiškino Malara.

Atvirų durų dienos ir pašventinimas

2019 m. sausio 14 d. Bažnyčios vadovai susitiko su žiniasklaidos atstovais ir Romos Italijos šventykloje jiems pravedė pažintines ekskursijas. Pažintinės VIP ekskursijos valdžios, verslo, teisės, tarpreliginių ir humanitarinių organizacijų atstovams vyks nuo sausio 15 d., antradienio, iki sausio 22 d., antradienio, po to, sausio 28 d., pirmadienį, prasidės viešos atvirų durų dienos.
Registruotis į atvirų durų dienas galima internetu, adresu templeopenhouse.lds.org.

Oficialus šventyklos pašventinimas vyks nuo 2019 m. kovo 10 d., sekmadienio, iki kovo 12 d., antradienio.

Nariai apeigas naujoje šventykloje galės pradėti atlikinėti nuo kovo 19 d.

Istorija

Keturių aukštų ir 3 700 kv. metrų ploto šventyklos statyba prasidėjo 2010 m. spalio 23 d., praėjus dvejiems metams po to, kai prezidentas Tomas S. Monsonas pranešė apie planuojamas Romos Italijos šventyklos statybas. Jis kartu su vietiniais Bažnyčios vadovais dalyvavo statybų pradžios ceremonijoje.

„Man sunku nusakyti savo jausmus, – tikino buvęs pastarųjų dienų šventųjų misionierius Kristianas Bruno. – Aplinkui tvyrojo Dvasia. Man, mano šeimai ir visiems šventiesiems Italijoje tai buvo didi diena.“

Pastarųjų dienų šventieji ir kiti krikščionys Romą laiko viena svarbiausių istorinių vietų, bibliniu miestu, kuriame Jėzaus Kristaus Evangeliją skelbė senovės apaštalai Petras ir Paulius.
1997 m. Bažnyčia nupirko vietą šventyklai – tai buvo apleistas 6 hektarų ūkis, kuriame stovėjo vila, nedidelis alyvmedžių sodas ir lauko krosnis picai.

„Vaikystėje ten lankydavausi ir žaisdavome futbolą, – sakė vietinis pastarųjų dienų šventasis Stefano Mosko. – Štai ten, kur kepdavome picą, stovėjo akmuo.“

Medžiai

Senojo ūkio alyvmedžiai buvo išsaugoti, o aikštėje pasodinti seni 400–500 metų amžiaus alyvmedžiai iš šiaurės Italijos.

„Alyvos ir alyvmedžiai turi svarbią simbolinę prasmę“, – sakė vyresnysis Bednaris. Jis patikslino: „Medžių šaknys įsitvirtina giliai žemėje. Kada benukirstum alyvmedį, jo šaknys išleis ūglius. Jos nežūsta, bet toliau veša. Kai kas mano, kad tai simboliškai reiškia prisikėlimo viltį.“

Bažnyčia taip pat išsaugojo teritorijoje augusias Italijos uolų pušis, išsirikiavusias šalia link šventyklos vedančių laiptų.

Šventyklos

Ši šventykla tarnaus daugiau kaip 23 tūkstančiams Bažnyčios narių, gyvenančių Italijoje ir kaimyninėse šalyse. Šiuo metu pasaulyje yra daugiau kaip 160 veikiančių šventyklų, iš jų 12 yra Europoje.

„Mūsų šventose šventyklose suteikiamas švenčiausias ir svarbiausias sakramentas, arba apeigos, kokias tik mes, kaip Bažnyčios nariai, galime gauti, – mokė vyresnysis Bednaris. – Tos apeigos atneša ramybę. Jos suteikia tikslą. Jos yra nuostabaus džiaugsmo šaltinis.“

Pastarųjų dienų apaštalas tęsė: „Visos šventyklos yra svarbios, nes šventykla tai vieta, kurioje žemė jungiasi su dangumi. Šventykla yra Viešpaties namai. Tai Jo namai, kuriuose mokomės apie Jį ir Jį garbiname.“

Pastarųjų dienų šventųjų šventyklos skiriasi nuo bažnyčių, kuriose nariai renkasi į sekmadienines pamaldas. Šventyklos laikomos „Viešpaties namais“, kuriuose Jėzaus Kristaus mokymai patvirtinami santuoka, krikštu ir kitomis šeimas amžinybei sujungiančiomis ceremonijomis.
 

Stiliaus vadovo pastaba:Kai rašysite apie Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčią, prašome, kad paminėdami ją pirmą kartą vartotumėte pilną jos pavadinimą. Daugiau informacijos apie tai, kaip vartoti Bažnyčios pavadinimą, rasite mūsų stiliaus vadovo puslapyje. »Stiliaus vadovas.