Per kasmetinį kalėdinį minėjimą Bažnyčios vadovai sutelkia dėmesį į Jėzų Kristų

Per Pirmosios Prezidentūros 2020 m. kalėdinį minėjimą pranašas ir trys kiti Bažnyčios vadovai kalbėjo apie meilę, ramybę, pažinimą ir džiaugsmą, atsirandančius sekant Jėzumi Kristumi.

Sekmadienį, gruodžio 6 d., renginyje pasisakė Bažnyčios prezidentas Raselas M. Nelsonas, vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo, vyresnysis Brentas H. Nylsonas iš Septyniasdešimčių prezidentūros ir sesuo Rebeka L. Kreiven, antroji patarėja visuotinėje Merginų organizacijos prezidentūroje. Jie kreipėsi iš Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios konferencijų centro Šventyklos aikštėje. Šventyklos aikštės Tabernakulio choro atliekami kūriniai buvo įrašyti anksčiau, per praėjusius kalėdinius minėjimus.

Visų kalbų santraukas pateikiame žemiau.

Prezidentas Raselas M. Nelsonas: Per šias Kalėdas „tvirtai sutelkite dėmesį į Gelbėtoją“

Pranašas padėkojo pastarųjų dienų šventiesiems už atsiliepimą į jo lapkričio 20-osios vaizdo kreipimąsi su prašymu dalytis dėkingumu socialiniuose tinkluose ir dėkoti Dievui maldoje.

Prezidentas Nelsonas paragino visus šį sunkų COVID-19 Kalėdų metą sutelkti dėmesį į Jėzų Kristų.

„Šiais beprecedenčiais metais, kai praktiškai kiekvienas žmogus pasaulyje patyrė visuotinės pandemijos padarinius, per Kalėdas negalime padaryti nieko svarbesnio, kaip sutelkti dėmesį į Gelbėtoją ir į Jo gyvenimo reikšmingumo kiekvienam iš mūsų dovaną, – sakė prezidentas Nelsonas. – Mūsų mylintis Dangiškasis Tėvas „taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jono 3:16; kursyvas pridėtas). Dievo sūnus mums pažadėjo: „Kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, nemirs per amžius“ (Jono 11:26). Kokios neapsakomos, nepalyginamos Tėvo ir Sūnaus dovanos!“

Pranašas užbaigė laimindamas visus minėjimo žiūrovus ir klausytojus. „Jūs ir jūsų šeimos būkite palaiminti ramybe, didesniu gebėjimu išgirsti Viešpaties balsą ir gauti apreiškimą geriau sugebant pajusti, kaip mūsų Tėvas ir Jo Sūnus jus myli, rūpinasi jumis ir yra pasirengę vesti visus, kurie Jų ieško“, – sakė prezidentas Nelsonas.

Vyresnysis Džefris R. Holandas: „Nakties sapnai“

Vyresnysis Holandas atkreipė dėmesį į tai, kokia svarbi Jėzaus gimimo istorija, kurios klausomės naktį, „tuo metu, kai raumenys atsipalaiduoja ir nuovargį keičia poilsis, kai meldžiamasi, laukiama apreiškimų ir labiausiai tikėtina, kad šalia yra dieviškos esybės. Ir kartą per metus yra tokia naktis, kai vaikai sunkiai įstengia užmerkti akis dėl juose kunkuliuojančio džiaugsmo, žinodami, kad rytoj bus Kalėdos. Taip, kad ir kokia sunki buvo mūsų diena, saldūs nakties sapnai gali viską sutvarkyti.“ Jis pacitavo vyresniojo Parlio P. Prato knygą Teologijos mokslo raktas (1855). „Daug svarbių nurodymų Dievas apreiškė […] per sapnus. …[tada] nervinė įtampa atslūgsta, o visa mirtingoji žmonija guli tyliai [snausdama ir] […] dvasiniai organai […] bendrauja su Dievybe, […] angelais ir tobulumo pasiekusiomis teisiųjų dvasiomis“, – rašė Pratas.

„Ir taip buvo šią nuostabos naktį, – užbaigė vyresnysis Holandas, – kai iš tikrųjų „daugybės metų viltys ir baimės“ susitiko Betliejaus sapnuose.“

Vyresnysis Brentas H. Nylsonas: „Ramybės Kunigaikštis (Izaijo 9:6)“

Vyresnysis Nylsonas pasakojo apie ketverius tėvo karinės tarnybos per Antrąjį pasaulinį karą metus ir ypač slogias Kalėdas, per kurias vyko karo veiksmai, vakarienė buvo menka ir nebuvo jokių dovanų paštu.

„Viliuosi, jog šį Kalėdų metą, kad ir kokiomis aplinkybėmis gyventume, kad ir kur būtume, kad ir kaip būtume atskirti nuo šeimos ar draugų, prisiminsime, kad dovana yra Jis, Gelbėtojas Jėzus Kristus, – sakė vyresnysis Nylsonas. – [Ir] kad, kai mes ateisime pas Jį, Jis palengvins mūsų naštą, kad mes atrasime Jį, kaip baisaus karo įkarštyje tai padarė mano tėvas. Gelbėtojas sakė: „Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne kaip pasaulis duoda, Aš jums duodu. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneišsigąsta.“ Pasitikėdami Juo, atrasime ramybę ir laimę, kokios bebūtų mūsų dabartinės aplinkybės“.

Sesuo Rebeka L. Kreiven: „Nuraminimas ir dangiškas apkabinimas“

Sesuo Kreiven papasakojo istoriją, kaip jos dukrą paguodė ligoninės darbuotoja, davusi šiltą antklodę, kai jos vyras buvo operuojamas. „[Slaugytoja] tvirtai apsupo [antklode] mūsų dukrą ir pasakė jai: „Jaučiu, kad tau reikia dangiško apkabinimo.“ Dievo Avinėlis, dar vadinamas Geruoju Ganytoju, žino kiekvieną iš Savo kaimenės. Akimirkomis, kai mums labiausiai reikia, Jis dažnai siunčia tokius žemiškuosius angelus, kaip mūsų dukrai siųsta gailestinga slaugytoja, kad apgaubtų ir apglėbtų mus Savo meilės rankomis. Jis atėjo į žemę visiems žmonėms atnešti ramybės ir geranoriškumo. Jis guodžia tuos, kuriems trūksta paguodos, ir gedi kartu su gedinčiais.

Pasaulyje, kuriame labai reikia ramybės, – apibendrino ji, – švelnūs žodžiai, užuojautos ir gerumo darbai tai tarsi kito apsupimas šilta antklode. Supratau, kad kuo daugiau darome reaguodami į raginimus tarnauti kitiems, tuo daugiau dangiškų antklodžių mums duoda Viešpats išdalyti kitiems“.