Prasidėjo visuotinės konferencijos susirinkimai vadovams

„Liudiju jums apie darbo, kurį mums patikėjo Viešpats, svarbą, – sakė Bažnyčios prezidentas Raselas M. Nelsonas, – Jis paruošė mus tarnauti šiuo metu ir Jis toliau mums padės ir mus palaikys, kai stengsimės žemėje įkurti Jo karalystę.“

Kaip įprasta per Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios spalio konferenciją, Bažnyčios visuotiniai įgaliotiniai ir pareigūnai spalio 2 d. rytą rinkosi į Pirmosios Prezidentūros vedamus mokymus. Jie buvo supažindinti su nauja Bažnyčios tvarka dėl apeigų, įskaitant susirinkimų namuose ir šventyklose atliekamus krikštus, liudytojų.

Prezidentas Raselas M. Nelsonas

„Paklusnumas šventoms šventyklos sandoroms mums yra būtinas siekiant amžinojo gyvenimo – didžiausios Dievo dovanos Jo vaikams, – mokė Prezidentas Nelsonas. – Kaip Viešpaties Bažnyčios vadovai turime suprasti amžinąsias tiesas, kurių mokoma šventykloje. Turime žinoti jų svarbą ir kuo skiriasi šventos sandoros, apeigos ir procedūros.“

Kad pailiustruotų šį teiginį, prezidentas Nelsonas, pasiremdamas tiek istoriniais, tiek naujais šventykloje atliekamų apeigų ir procedūrų pakeitimais, sakė, kad „bet kokie apeigų ir/arba procedūrų pakeitimai nekeičia sudaromų sandorų šventumo. Pakeitimai leidžia sandoroms išlikti žmonių, kurie gyvena skirtingose laikotarpiuose ir sąlygose, širdyse“.

Cituodamas prezidento Vilfordo Vudrafo, ketvirtojo Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios prezidento, pranašystę, prezidentas Nelsonas sakė: „Pranašystė dar nebaigta. […] Prezidentas [Brigamas] Jangas, kuris sekė po Džozefo Smito […] suorganizavo šias šventyklas ir įvykdė savo pašaukimo ir pareigybės tikslus. […] Jis įvykdė viską, ką į jo rankas patikėjo Dievas. Bet jis gavo ne visus apreiškimus, susijusius su šiuo darbu; nei prezidentas Teiloras, nei Vilfordas Vudrafas. Jo darbas nebus baigtas tol, kol nebus ištobulintas.“

Po to prezidentas Nelsonas paskelbė apie Bažnyčios taisyklių, susijusių su liudininkais, dalyvaujančiais krikštuose tiek vietiniuose susirinkimų namuose, tiek šventyklos darbe, pakeitimus.

1. Bet kuris Bažnyčios narys gali dalyvauti gyvųjų krikšto apeigose. Šis pakeitimas taikomas visiems krikštams už šventyklos ribų.
2. Vikarinio krikšto už mirusįjį liudininku gali būti bet kuris asmuo, turintis galiojančią šventyklos rekomendaciją, įskaitant riboto naudojimo šventyklos rekomendaciją.
3. Bet kas, gavęs šventyklos endaumentą ir turintis galiojančią šventyklos rekomendaciją, gali būti liudininku tiek mirusių, tiek gyvųjų užantspaudavimo apeigose.

„Džiaugėmės šiais pakeitimais. Įsivaizduokite mylimą seserį, tarnaujančia liudininke jos jaunėlio brolio krikšto apeigose. Įsivaizduokite subrendusią porą, tarnaujančią liudininkais šventyklos krikštykloje, kuomet jų anūkas krikštija kitą anūkę, kuri krikštijasi už brangią prosenelę ir jos vardu.“

Prezidentas Nelsonas savo žodžius užbaigė pamokymu, kad „šventykla yra kiekvienos Bažnyčios veiklos ir pažangos siekis. Visos mūsų pastangos skelbti Evangeliją, tobulinti šventuosius ir išpirkti mirusiuosius veda į šventą šventyklą. Jis nurodo ir nurodys, kaip reikia atlikti apeigas, tam, kad galėtume suprasti ir įsisavinti savo sandoras, sudarytas su Juo“.

Prezidentas Dalinas H. Ouksas

Pratęsdamas mokymą, kurio prezidentas Nelsonas mokė prieš dvi savaites Brigamo Jango universitete, prezidentas Dalinas H. Ouksas, pirmasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje, kalbėjo apie amžinąją Dievo vaikų prigimtį, Jo jiems paruoštą planą ir įsakymą mylėti Dievą ir savo artimą.

„Nors Dievo įsakymai draudžia nedorą elgesį ir patvirtina santuokos tarp vyro moters svarbą, Bažnyčia ir jos ištikimi nariai turėtų supratingai padėti ir gerbti asmenis, kurie jaučia potraukį tai pačiai lyčiai arba jų seksualinė orientacija ar lyties tapatybė nesutampa su įgimta lytimi“, – mokė prezidentas Ouksas. „Mes nežinome, iš kur atsiranda potraukis tai pačiai lyčiai ir sumaištis dėl lyties tapatybės, – tęsė jis. – Tai sunkumai, kuriuos asmuo gali patirti mirtingajame gyvenime, kuris tėra mūsų amžinosios egzistencijos dalelė.“

Prezidentas Ouksas kalbėjo apie tris pagrindines Dievo apreikštas doktrinines tiesas:

„Pirma, […] Dievas sukūrė „vyrą ir moterį“ ir kad šis „dvinaris kūrinys yra esminė išgelbėjimo plano dalis“.

Antra, šiuolaikinis apreiškimas moko, kad amžinasis gyvenimas, didžiausia Dievo dovana savo vaikams, pasiekiama tik per dauginimosi galias, siejamas su vyru ir moterimi, sujungtais amžinąja santuoka (žr. Doktrina ir Sandoros 132:19). Štai kodėl skaistybės įstatymas toks svarbus.

Galiausiai, nekintantys doktrininiai teiginiai, prieš 23 metus vėl patvirtinti dokumente  [Šeima.Pareiškimas pasauliui], nepasikeis. Jie gali būti patikslinti per įkvėpimą. Pavyzdžiui, „numatyta lyties prasmė pareiškime apie šeimą ir Bažnyčios teiginiuose bei publikacijose nuo to laiko aiškinama kaip biologinė lytis nuo gimimo“.

Patardami nariams, patiriantiems sunkumų dėl savo seksualinės orientacijos, Bažnyčios vadovai turėtų patikinti, kad Dievas myli visus savo vaikus, įskaitant tuos, kurie yra sumišę dėl savo seksualinės tapatybės ar kitų LGBT jausmų, – sakė prezidentas Ouksas. – Tokie nariai ir jų šeimos patiria unikalius iššūkius. Jiems turėtų būti suteikta viltis ir tarnaujama pagal Dvasios nurodymus, atsižvelgiant į jų tikrąsias reikmes, prisimenant Almos patarimą gedėti su tais, kurie gedi, ir guosti tuos, kuriems reikia paguodos (žr. Mozijo 18:9).

Kadangi mylime Dievą bei suprantame Jo didįjį išgelbėjimo planą ir Jo įsakymų svarbą, reiškiame savo meilę artimiesiems, padėdami jiems ateiti pas Kristų, atgailauti ir laikytis Jo įsakymų. Tai dalis to, kaip nešame vienas kito naštas, kad jos būtų lengvos.“

Prezidentas Henris B. Airingas

Prezidentas Henris B. Airingas, antrasis patarėjas Pirmojoje prezidentūroje, kalbėjo apie vadovų vaidmenį Bažnyčioje ir Viešpaties jiems duotus pažadus.

„Kiekvienam iš mūsų padarė tai, ką visada darė. Šis pažadas nesikeičia mūsų tarnystėje: „Nes aš eisiu prieš jūsų veidą. Aš būsiu jūsų dešinėje ir jūsų kairėje, ir mano Dvasia bus jūsų širdyse, ir mano angelai aplink jus, kad jus palaikytų“ (Doktrina ir Sandoros 84:88).“

Panaudojęs alegoriją apie alyvmedžius, aprašytą Mormono knygoje, prezidentas Airingas sakė: „Savo pastangomis nepakeičiame Jo tvarkaraščio. Savo darbą Jis atliks savo laiku ir savo būdu. Gavome patikinimą, kad Jis palaimins mus už mūsų meile pagrįstą darbą iki paskutinės dienos, nepriklausomai nuo to, kiek tų dienų gali būti.“

Suvokdamas vietinių vadovų naštą mokyti, mylėti, pataisyti ir padrąsinti Bažnyčios narius, prezidentas Airingas pacitavo buvusį Bažnyčios prezidentą Spenserį V. Kimbolą. „Trokštame, kad Bažnyčios programos tarnautų nariams, o ne atvirkščiai. Taip pat norime, kad kunigystės vadovai pamaldžiai ir rūpestingai atsižvelgtų į savo narių reikmes ir susitelktų į tų pagrindinių reikmių patenkinimą.“

Prezidentas Airingas sakė: „Daugumoje organizacinių pakeitimų, paskelbtų per pastaruosius keletą mėnesių, galime pamatyti, kad vadovaujant prezidentui Nelsonui daugeliu būdų pajudėjome link į namus sutelkto ir individualizuoto vadovavimo stiliaus.

Viliuosi, kad su tikėjimu įsiklausysite į šiuos mokymus. Tarnaujame gyvajam Gelbėtojui, kuris pašaukia mus tarnauti tobulai žinodamas žmonių, kuriems Jo vardu tarnaujame, reikmes. Jis žino, ką ir kada reikia padaryti. Jis apreiškia savo tikslus savo pranašams.“