Tai, ką dauguma krikščionių vadina Trejybe, Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai vadina Dievybe. Nors pastarųjų dienų šventieji ir kiti krikščionys Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią vadina tais pačiais vardais, pastarųjų dienų šventųjų Dievybės supratimas labai skiriasi nuo daugumos krikščionių supratimo.
Dievas Tėvas
Bažnyčioje Dievas dažnai vadinamas Dangiškuoju Tėvu, nes Jis yra visų žmonių dvasių Tėvas, o jos yra sukurtos pagal Jo paveikslą (žr. Pradžios 1:27). Tai tinkamas būdas vadinti Dievą, kuris yra teisingas, visa išmanantis ir visagalis. Mormonai tiki, kad Jis turi žmogaus kūną, bet yra nemirtingas ir tobulas. Dangiškasis Tėvas sukūrė Išgelbėjimo planą, kuris leidžia asmenims gyventi su Juo ir savo šeimomis amžinybėje. Iš tiesų Jo darbas — įgyvendinti Savo sūnų ir dukterų nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą.
Jėzus Kristus
Jėzus Kristus yra Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios, kurio vardu ji vadinasi, centras. Kiekviena malda namuose ir visuose susirinkimuose maldos namuose yra užbaigiama Jėzaus Kristaus vardu. Sakramento (komunijos) simboliai, kurie yra priimami kas savaitę garbinimo pamaldų metu, simbolizuoja Jo Atpirkimą. Pastarųjų dienų šventieji visiškai sutinka su Naujojo Testamento pasakojimais apie Jėzaus Kristaus gimimą, gyvenimą bei tarnavimą, mirtį ir prisikėlimą. Jis, kaip ir Jo Tėvas, turi fizinį kūną — tą patį kūną, kuris išėjo iš kapo po Jo prisikėlimo ir kurį „paliesti ir įsitikinti“ Jis pakvietė savo apaštalus (Luko 24:39).
Kaip vienintelis buvęs tobulas žmogus, Jėzus savo gyvenimu parodė pavyzdį, kuriuo visi turi sekti. Kadangi žmonės klysta, išperkančioji Kristaus auka apmoka nuodėmes, jei atgailaujama. Jo Prisikėlimas leidžia visai žmonijai taip pat būti prikeltai į nemirtingumą. Jis yra Gelbėtojas, o ateityje bus Teisėjas.
Šventoji Dvasia
Bažnyčios nariai tiki, kad Šventoji Dvasia yra dvasinė, bet ne fizinė asmenybė. Ypatinga Šventosios Dvasios misija — liudyti apie Tėvą ir Sūnų, atskleisti tiesą, paguosti ir pašventinti. Ji yra dieviškasis vadovas ir mokytojas.
Pastarųjų dienų šventieji tiki, kad Šventoji Dvasia gali įkvėpti ir paveikti teisius žmonės, jautrius tokiems poveikiams. Be to, Šventosios Dvasios „dovana“ yra privilegija mėgautis nuolatine jos partneryste, kai gyvenama laikantis Dievo įsakymų. Ji yra suteikiama Bažnyčios nariams po krikšto, turinčiajam kunigystę uždėjus rankas ant pasikrikštijusiojo galvos ir palaiminus jį ar ją „priimti Šventąją Dvasią“.