Šventyklos santuoka

Bažnyčios nariai tiki, kad šventyklose santuokos yra „užantspauduojamos“, kitaip sakant, palaiminamos, kad tęstųsi amžinai. Tikėjimas, kad šeimos nariai, išlaikydami santuokos partnerystę ir ryšius tarp tėvų ir vaikų, kaip sąmoningos, mylinčios asmenybės, gali ir toliau egzistuoti po mirties, yra pagrindinis dalykas, kuriuo tiki Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai

Visi vaikai, gimę porai, susituokusiai ir užantspauduotai šventykloje, yra automatiškai užantspauduojami jiems gimus. Vaikai, gimę prieš užantspauduojant porą, vėliau gali dalyvauti užantspaudavimo su savo tėvais apeigose šventykloje. Įvaikinti vaikai taip pat turi galimybę būti užantspauduoti su juos įvaikinusiais tėvais.

Amžinųjų šeimų sąvoka atėjo iš Šventojo Rašto ir šių laikų apreiškimo. Pavyzdžiui, Naujajame Testamente, Evangelijoje pagal Matą 16:19, rašoma apie tai, kaip Jėzus Kristus sako apaštalui Petrui: „Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje.“ Bažnyčia žodį „surišti“ prilygina žodžiui „užantspauduoti“.

Pagal 2000 m. „Los Angeles Times“ paminėtą tyrimą, „skyrybų eros metu mormonų šventykloje sudaromos santuokos išlieka“ su vos 6 procentų skyrybų tikimybe. Kitame tyrime, 1993 m. išspausdintame Demography Magazine, buvo padaryta išvada, kad iš visų amerikiečių mažiausia skyrybų tikimybė yra tarp Bažnyčios šventyklose susituokusių Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narių.