Prisiminkime prezidento Džefrio R. Holando gyvenimą

Liūdėdami pranešame, kad 2025 m. gruodžio 27 d., šeštadienį, maždaug 3:15 val. Jutos laiku šeimos apsuptyje mirė Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentas Džefris R. Holandas. Jam buvo 85-eri.

„Bažnyčioje nebuvo geresnio mokytojo“, – vyresnysis Kventinas L. Kukas

Prezidentas Holandas apaštalu tapo 1994 m. birželio 23 d. Tuo metu (1989–1994) jis tarnavo visuotiniu Septyniasdešimties įgaliotiniu. Prieš nuolatinę tarnystę Bažnyčioje prezidentas Holandas buvo Brigamo Jango universiteto rektoriumi (1980–1989), Bažnyčios švietimo sistemos įgaliotiniu (1976–1980) ir BJU religinio švietimo koledžo dekanu (1974–1976). Brigamo Jango universitete jis įgijo anglų kalbos bakalauro laipsnį ir religinio švietimo magistro laipsnį. Amerikanistikos studijų Jeilio universitete metu jis taip pat įgijo filosofijos magistro ir daktaro laipsnius.

„Mylėjau prezidentą Holandą nuo pirmųjų [mūsų kaip jaunų misionierių] susitikimo dienų“, – sakė vyresnysis Kventinas L. Kukas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo, praeito amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje judviejų misijoje Anglijoje tarnavęs prezidento Holando porininku. Vyresnysis Kukas sakė, kad jau tada pastebėjo dvidešimtmečio vyresniojo Holando išskirtinį gebėjimą reikšti mintis. Vyresnysis Kukas sakė, kad jis turėjo pasakišką talentą mokyti evangelijos ir buvo „be galo dvasiškai brandus“. „Jau tada jis buvo nepaprastai gabus, Bažnyčioje nebuvo geresnio mokytojo.“

Anksčiau už prezidentą Holandą, 2023 m. liepos 20 d., mirė jo žmona Patricija Teri. Liko trys jų vaikai, trylika vaikaičių ir keli provaikaičiai.

Užaugo namuose, kuriuose buvo visada mylimas

Susipažinus su prezidentu Holandu, apimdavo jausmas, tarsi jį būtum pažinojęs visą gyvenimą. Jis tvirtai paspausdavo ranką, širdingai plekštelėdavo per nugarą, šiltai, žaviai nusišypsodavo ir energingai, bet taip pat ir nuoširdžiai ištardavo: „Kaip laikaisi?“

Nuoširdi meilė kitiems tai tik viena iš jo savybių, dėl kurių šis Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios apaštalas taip veiksmingai skelbė Dievo Sūnaus evangeliją. Prezidentas Holandas „labai dvasingas ir be galo jautrus […] visada sustiprina žmones, juos pakylėja ir traukia prie savęs“, – kartą pastebėjo prezidentas Džeimsas E. Faustas (1920–2007) iš Bažnyčios Pirmosios Prezidentūros. „Jis turi nepaprastą gebėjimą padėti žmonėms pasijusti taip, tarsi jie būtų jo geriausi draugai.“

Frenko D. ir Alisės Bentli Holandų šeimoje 1940 m. gruodžio 3 d. Sent Džordže, Jutos valstijoje. Prezidentas Holandas sakė, kad vaikystę maloniai ir ramiai praleido mažoje bendruomenėje, kurioje visi vieni kitus pažinojo. „Jei ir būčiau norėjęs, tame miestelyje negalėjau krėsti išdaigų. Mano mama būtų žinojusi dar man negrįžus namo“, – kartą šyptelėjo jis.

Prezidento Holando namai buvo ta vieta, kurioje svarbiausia buvo humoro jausmas ir nuoširdus prielankumas kitiems. „Visada buvau mylimas. Buvau mylimas taip, kad joks vaikas nebūtų prašęs daugiau“, – sakė jis.

Ta meilė žmonėms ir gyvenimui jaunojo Džefrio gyvenime pasireiškė aistra sportui. Jis žaidė visose įvairių sporto šakų komandose, kokios tik buvo suburtos Sent Džordže, buvo Diksio vidurinės mokyklos amerikietiškojo futbolo ir beisbolo komandų, nugalėjusių valstijos čempionate, narys, gabus futbolininkas, krepšininkas, bėgikas ir beisbolininkas.

Prezidentas Holandas sakė: „Augant daugiausia džiaugsmo teikdavo sportas. Buvau įvairiausių sporto šakų komandų narys.“

Šeimos sukūrimas su Patricija Teri

Visgi jo mintys nebuvo vien apie sportą, tad užribyje pastebėjo už komandą sergančią Patriciją Teri. Jie pradėjo susitikinėti dar vidurinėje, o susituokė 1963 m. birželio 7 d. Jų santykiai buvo unikalūs ir tai padėjo kiekvienam augti ir judėti pirmyn vykdant skirtingas bažnytines pareigas.

Patricija Holand buvo kvalifikuota vokalistė, rašytoja ir oratorė. Visgi, pasak prezidento Holando, ji visada didžiausią dėmesį skyrė savo šeimai – tai ypač svarbu auginant tris paauglius BJU studentų miestelyje, kai prezidentas Holandas buvo užimtas universiteto rektoriaus reikalais.

Prezidentas Holandas, kuris pats parašė virš tuzino knygų, įskaitant dvi, parašytas drauge su Pete, sakė: „Petei priskiriu visus laurus dėl pasiekimų namuose. „Jau nuo jaunų dienų buvome labai užimti ir visada manėme, kad mums paskiriama ką nors daryti keleriais metais per anksti, nes buvome tam nepakankamai suaugę, sumanūs ar išmintingi. […] Ji tikrai stengėsi, kad [mūsų vaikų gyvenimas] vyktų normaliai, ir labai stengėsi pabrėžti, ką šeimos turėtų daryti, ką joms derėtų turėti ir kas tėvai turėtų būti savo vaikams. […] Man kelia nuostabą ir susižavėjimą žinojimas, kad ji dėl manęs, Bažnyčios, Viešpaties ir savo vaikų nušoktų nuo bet kokio aukščio tramplyno. Ji tai įrodė savo veiksmais.“

Download Photo

Tą patį galima pasakyti ir apie prezidentą Holandą, kuris kruopščiai planuodavo laiką, leidžiamą su savo trimis vaikais – Metju, Meri Alise ir Deividu.Metju sakė, kad jo „mieliausi vaikystės prisiminimai susiję su laiku, praleistu prie vakarienės stalo. Kiekvienas vakaras būdavo tarsi šeimos namų vakaras, kuriame skambėjo juokas, komplimentai, padrąsinimai, įdomūs pokalbiai, liudijimas, mokymas ir buvo rodoma meilė. Visada žinojai, kad tėtis laimingiausias būdamas namuose su savo šeima.“

Download Photo

Prezidentas Holandas sakė, kad jo požiūris į gerą tėvystę buvo įgytas augant ir pagrįstas principais. „Jeigu savo gyvenime myli Viešpatį, jeigu žinai, kad tavo gyvenimas turi prasmę ir tikslą, o atleidimas yra tikras principas ir meilė – pati galingiausia visatos jėga, tai daug lengviau būti laimingam ir kurti aplinką, kurioje kiti žmonės gali būti laimingi.“

Džentelmenas, mokslininkas, diplomatas ir visuomet mokytojas

Jo karštas, tvirtas tikėjimas pirmiausia ėmė skleistis jam tarnaujant Bažnyčios misijoje Anglijoje, kai jam buvo 19 metų. Savo misiją jis vadino lemiamu gyvenimo etapu, per kurį išpuoselėjo tikėjimą Dievu ir pradėjo intensyviai studijuoti Mormono Knygą bei ją vertinti. Prezidentas Holandas sakė, kad būtent dėl to jo misija „arba pagrindė kiekvieną kada nors turėtą tikslą, jausmą ar troškimą, arba juos pakeitė (į gera)“ – tarp jų ir sprendimą grįžus namo į Jutą siekti mokytojo karjeros, o ne studijuoti mediciną.

Prezidentas Holandas vėliau įgijo amerikanistikos magistro ir daktaro laipsnius Jeilio universitete. Baigęs universitetą, prezidentas Holandas atsisakė daugelio finansiškai naudingų pasiūlymų ir pasirinko grįžti į Bažnyčios švietimo sistemą ir mokyti to, kas jam labiausiai patiko – Jėzaus Kristaus evangelijos. Mokymas nebuvo jo darbas, mokymas buvo jo būtis.

Vienas iš prezidento Holando misijos prezidentų, vyresnysis Merionas D. Henksas (1921–2011) sakė: „Džefris Holandas yra mokytojas iš prigimties. Jis džentelmenas, mokslininkas ir diplomatas, bet, kad ir kas būtų, pirmiausia jis yra mokytojas.“

Prezidentas Holandas nenutuokė, kad jo įžvalgumas mokant padės jam vykdyti būsimus Bažnyčios paskyrimus. Jo brolis Denis sakė: „Džefris visada tenorėjo mokyti mokinius evangelijos klasėje. Visada buvau įsitikinęs, kad Viešpats jam buvo tai numatęs, bet klasės dydis ir mokinių skaičius bus daug didesni, nei jis įsivaizdavo.“

Prezidento Holando auditorija išsiplėtė jam 1976 m. tapus Bažnyčios švietimo sistemos įgaliotiniu ir vėliau 1980 m. tapus devintuoju Brigamo Jango universiteto rektoriumi. Būdamas rektoriumi jis vadovavo 100 000 000 JAV dolerių lėšų rinkimo kampanijai, padėjo universitetui paminėti ir atšvęsti sporto pasiekimus (įskaitant 1984 m. BJU futbolo komandos pergalę nacionaliniame čempionate), pelnė daugelio pagarbą, kai padėjo nuramdyti stiprų priešinimąsi BJU Jeruzalės centro statybai (kuri buvo baigta 1989 m.).

Prezidentas Holandas taip pat tarnavo Amerikos nepriklausomų koledžų ir universitetų rektorių asociacijos pirmininku, buvo Nacionalinės nepriklausomų koledžų ir universitetų asociacijos tarybos narys ir Nacionalinės koledžų sporto asociacijos prezidento komisijos narys. Už nuopelnus gerinant supratingumą tarp krikščionių ir žydų „B’Nai B’rith lyga prieš šmeižtą“ jam skyrė „Laisvės deglo“ apdovanojimą. Jis tarnavo keliose municipalinių organizacijų ir verslo korporacijų valdybose.

Pašauktas būti ypatingu Kristaus liudytoju

Prezidentas Holandas 1989 m. tapo visuotiniu Septyniasdešimties įgaliotiniu, o po penkerių metų gavo pašaukimą visam gyvenimui būti Jėzaus Kristaus apaštalu. Tą pačią dieną, kai tapo apaštalu, kalbėdamas spaudos konferencijoje Šventyklos aikštėje, prezidentas Holandas papasakojo apie netikėtą pašaukimą visas likusias savo dienas pašvęsti nuolatinei tarnystei Kristaus reikalui.

1994 m. birželio 23 d. jis sakė: „Kelios pastarosios valandos buvo beveik nepakeliamos. Prezidentas [Hovardas V.] Hanteris man pranešė apie pašaukimą, sutvarkė reikalus šventykloje, davė nurodymus ir suteikė man palaiminimą. Jis viską padarė. Jo patarimai, nurodymai ir palaiminimai mane labai įkvėpė. […] Dabar mano svarbiausia ir pagrindinė pareiga – iš esmės mano vienintelė pareiga – yra liudyti apie Viešpatį Jėzų Kristų. Nors nesijaučiu tinkamas, tai pats maloniausias, labiausiai praturtinantis ir teikiantis daugiausia džiaugsmo paskyrimas, kokį tik žmogus gali gauti šiame pasaulyje. Šioms pastangoms paskiriu savo gyvenimą.“

Petė, visada buvusi jo drąsintoja, toje pačioje spaudos konferencijoje sakė, kad prezidento Holando tikėjimas Jėzumi Kristumi bus didžiausias jo, kaip apaštalo, įrankis.

„Niekas, išskyrus mane, nežino, koks tyras yra šio vyro tikėjimas“, – sakė ji susirinkusiems žurnalistams. – Jis nuolankus Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnas.“

Prezidentas Holandas per pastaruosius savo gyvenimo dešimtmečius būtent toks ir buvo. Kaip visi apaštalai, jis apkeliavo pasaulį. Be to, jam teko neįprastas paskyrimas dvejus metus (2002–2004) vadovauti Bažnyčios reikalams Čilėje. „Be galo įsimylėjome Čilę ir čiliečius ir verkėme pasikūkčiodami, kai reikėjo išvykti, – sakė jis. – Taip jau yra šioje Bažnyčioje. Tai žmonės, tai tikėjimas, tai dvasinė patirtis ir tai yra prieraišumas, kurį gauni aukodamasis dėl kitų.“

Vienas iš daugelio kitų prezidento Holando paskyrimų buvo 2018 metais lydėti prezidentą Raselą M. Nelsoną pirmoje didelėje jo, kaip Bažnyčios vadovo, išvykoje – 11-os dienų kelionėje po aštuonis Europos, Afrikos ir Azijos miestus. 2023 m. lapkritį po prezidento M. Raselo Balardo mirties jis tapo pavaduojančiuoju Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentu.Mirus prezidentui Nelsonui, prezidentas Holandas tapo Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentu.

Download Photo

Prezidentas Holandas įvykdė Kristaus paliepimą tarnauti „prieš karalius bei valdovus“ (Doktrinos ir Sandorų 1:23), ir tai darė su jam būdinga charizma. Pavyzdžiui, baronienė Ema Nikolson (Jungtinės Karalystės Lordų rūmų narė ir AMAR fondo įkūrėja bei direktorė) kelis kartus jį kvietė atvykti į Vindzoro pilį Londone aptarti, kaip padėti šių dienų pabėgėliams pakilti virš susiklosčiusių aplinkybių. Baronienė sakė, kad jai patiko su prezidentu Holandu diskutuoti teologinėmis temomis, nes „jis yra mokytojas“ ir toks dialogas buvo „be galo svarbi“ jų bendro darbo dalis.

Pastarųjų dienų šventieji prisimins daugybę jaudinančių, iškalbingų ir visada viltingų prezidento Holando pamokslų. Jis nešė šviesą tiems, kurie kovojo su COVID-19 pandemijos nežinomybės tamsa. Jis atjautė tuos, kurie grūmėsi su psichine negalia, ir net atvėrė širdį pasakodamas apie nelauktą „psichinį sukrėtimą“ savo paties gyvenime. Jis aiškiai kalbėjo apie ramybę, kurią pasaulis gali atrasti Mormono Knygoje. Ir, kaip ir dera, kai kurios jo paskutinės viešos kalbos buvo sutelktos į viltį Kristuje.

„Turite veržtis pirmyn, būdami nepajudinami dėl Kristaus, turėdami tobulą vilties skaistumą ir meilę Dievui bei visiems žmonėms, – sakė prezidentas Holandas jauniems suaugusiesiems iš viso pasaulio 2023 m. sausį, cituodamas Mormono Knygos ištrauką. – „Tobulo vilties skaistumo“, atsirandančio iš meilės Dievui ir visiems žmonėms, – štai ko linkime jums naujaisiais metais. Drauge su ta skaisčia viltimi girdėsite nepaneigiamą kuždesį, kad Dievas jus myli, kad Kristus – jūsų Užtarėjas, kad Evangelija yra tikra. Vilties skaistumas primins jums, kad Evangelijoje visada, kiekvieną dieną, kiekvieną valandą yra nauja proga, naujas gyvenimas, nauji metai. Koks stebuklas! Kokia dovana! Ir dėl Kristaus dovanos geriausi dalykai pasaulyje priklauso mums, jei neatlyždami toliau tikime, toliau stengiamės ir toliau viliamės.“

Per pastarąjį ketvirtį amžiaus jam tarnaujant apaštalu, visuose jo žodžiuose apie viltį daugiausia dėmesio būdavo skiriama Jėzaus Kristaus evangelijai.

„Gyvenimas jums atneš iššūkių. Ateis sunkumai. Patirsite širdgėlą, – mokė prezidentas Holandas savo socialinių tinklų sekėjus prasidėjus COVID-19 pandemijai 2020 m. kovą. – Tad kur beeitumėte, pirmiausia eikite pas Kristų. Sudarykite su Juo sandoras ir laikykitės jų toje kelionėje.

Download Photo

Galbūt stimulą, paskatinusį prezidentą Holandą taip artimai ir gražiai su visais bendrauti tiek asmeniškai, tiek nuo sakyklos ar per socialinius tinklus, galima rasti jo mėgstamiausioje eilutėje, Doktrinos ir Sandorų 81:5: „Todėl būk ištikimas, stovėk pareigybėje, kurią tau paskyriau; pagelbėk silpniems, pakelk nusvirusias rankas bei sustiprink nusilpusius kelius.“

Prezidentas Holandas tikėjo, kad apatija ir Dievo dovanų ignoravimas yra didžiausi mūsų dienų iššūkiai. Todėl jis mokė kitus: „Būkite pamaldūs, nuolankūs, paklusnūs, ieškokite Jo valios ir Jo kelių ir sužinosite tiek, kad galėtumėte žengti kitą žingsnį link šviesos, o gal net žingsnį ar du į tamsą ir tada pamatysite, kad bus nušviestas jūsų kitas žingsnis.“

Po žingsnį vesdamas žmones į Evangelijos šviesą prezidentas Holandas tapo tokiu mokytoju, kurį Henris Adamsas apibūdino taip: „Mokytojas paveikia amžinybę, jis niekada nežino savo įtakos ribos.“

Download Photo