Prezidentas Ouksas: „Konstitucija „įpareigoja“ taikdarystę, gina religijos laisvę“

Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios prezidentas Dalinas H. Ouksas, trečiadienį Vašingtono nacionalinėje katedroje, pasakė svarbią kalbą religijos laisvės klausimu, nurodydamas Jungtinių Valstijų Konstituciją kaip pagrindinę taikdarystės ir bendro sutarimo paieškos priemonę.

„Konstitucija įpareigoja susiskaldžiusią visuomenę telktis į bendras sąjungas, kad žmonės galėtų veikti išvien, – sakė prezidentas Ouksas, kuris septynis dešimtmečius praleido studijuodamas Konstituciją kaip mokslininkas, teisininkas ir religinis vadovas. – Žodis „įpareigoja“ skamba griežtai, tačiau būtent tai daro Konstitucija. Tai, ką dabar vadiname „taikdaryste“, yra Konstitucijos proceso, kuriuo siekiama laisvės, vienybės ir teisingumo visiems, pagrindas.“

Tai pirmoji Bažnyčios prezidento kalba Vašingtono nacionalinėje katedroje, vadinamoje „maldos namais visiems žmonėms“, pasakyta šalies Konstitucijos dienos išvakarėse. Renginyje, pavadintame „Tikėjimas, laisvė ir bendrasis gėris“, buvo nagrinėjamas ryšys tarp religinio tikėjimo ir Amerikos demokratijos. Šis renginys buvo dalis katedros iniciatyvos „Geresnis kelias“, kuria siekiama skatinti amerikiečių vienybę ir bendradarbiavimą susipriešinimo laikotarpiu.

Prezidentas Ouksas teigė prisidedantis prie pastangų „įkūnyti Dievo meilę viešojoje erdvėje“, siekiant suteikti „vilties vienybei bei moralinį pagrindą, leidžiantį judėti pirmyn susipriešinusiame pasaulyje“.

Prezidentas Ouksas savo kalboje aptarė Bažnyčios, kaip religinės mažumos, istorinį kelią – nuo pirmųjų šventųjų išvarymo iš Misūrio iki vėlesnių siekių sugyventi su kitų tikėjimų atstovais. „Galima sakyti, kad tapome taikdariais ir laisvės bei vienybės gynėjais dėl būtinybės“, – sakė jis ir paaiškino, kad pastarųjų dienų šventieji išmoko ieškoti kompromisų, skatinančių taiką, kartu išsaugant svarbiausius įsitikinimus ir praktikas.

2015 m. Jutos kompromisą prezidentas Ouksas išskyrė kaip pavyzdinį konstitucinės taikdarystės atvejį. „Nors Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia ir kovotojai už nediskriminavimą anksčiau buvo atsidūrę skirtingose pusėse, jie pradėjo dialogą ir sėdo prie derybų stalo. Anksčiau manyta, kad tai neįmanoma,“ – sakė prezidentas Ouksas.

To rezultatas – teisės aktas, užtikrinęs papildomas apsaugos priemones tiek religijos laisvei, tiek nediskriminavimui Jutoje.

„Nors įstatymas nė vienai pusei nesuteikė visko, ko siekė, vis dėlto pasiekti kompromisai abiem pusėms suteikė reikšmingos naudos, – sakė pranašas. – Šis abiem pusėms naudingas rezultatas nebūtų buvęs pasiektas be interesų derinimo, kuris tapo įmanomas dėl teisėkūros proceso dinamikos.“

Buvęs JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjo Erlo Voreno padėjėjas ir Jutos Aukščiausiojo Teismo teisėjas prezidentas Ouksas teigė, kad svarbi Jutos kompromiso pamoka – gebėjimas ginčytinus klausimus paversti proga išgirsti ir suprasti kitus.

„Visi turėtume susitaikyti su realybe, kad esame bendrapiliečiai, kuriems vieniems kitų reikia, – sakė jis. – Tam būtina, kad visi paklustume tam tikriems ne itin patraukliems įstatymams ir gebėtume taikiai bendrauti su kitokias vertybes puoselėjančiais asmenimis. Turėtume dėti visas pastangas, kad suprastume kitų patirtį ir nuogąstavimus, ypač kai jie skiriasi nuo mūsiškių.“

Jis taip pat pridūrė, kad šį derybų ir bendradarbiavimo koalicijų kūrimo darbą galima atlikti „neišsižadant savo pamatinių vertybių“.

„Šis procesas apeliuoja į bendrus moralinius instinktus, – sakė prezidentas Ouksas. – Tai kuria taikdarius net ir tada, kai dėl pamatinių vertybių skirtumų visapusiškas sutarimas tampa neįmanomas.“

Pranašas pateikė dar vieną gerą taikdarystės pavyzdį, o būtent atvejus, kai dešimtys tūkstančių pastarųjų dienų šventųjų visame pasaulyje įsitraukia ir padeda tiems, kuriems reikia pagalbos po stichinių nelaimių.

„Kai mūsų savanoriai ateina į pagalbą, nelaimės ištikti žmonės neklausia, kuo jie tiki. Taip pat, savanoriai padeda visiems, ne tik tikintiesiems, – sakė prezidentas Ouksas. – Kodėl? Tiesiog todėl, kad esminę reikšmę čia turi pamatiniai moraliniai saugumo, šeimos ir vilties poreikiai. Svarbiausia yra teikti pagalbą ir ją priimti, žmogui ištiesiant pagalbos ranką kitam žmogui.“

Prezidentas Ouksas teigė, jog taikdariai ne tik tarnauja, bet ir taiso pašlijusius santykius, lengvina patiriamus vargus bei skatina tarpusavio supratimą tarp skirtingų žmonių.

Baigdamas, jis pasakė, kad mūsų dieviškosios tapatybės supratimas gali padėti mums geriau atlikti svarbų taikdarystės darbą.

„Žinojimas, kad visi esame Dievo vaikai, suteikia mums dievišką požiūrį į kiekvieno žmogaus vertę, taip pat valią ir gebėjimą pakilti aukščiau išankstinių nuostatų bei rasizmo, – sakė pranašas. – Per ilgus metus, praleistus įvairiose šios šalies vietose, Viešpats mane išmokė, jog įmanoma gerbti mūsų valstybės įstatymus, siekti jų tobulinimo ir taip pat puoselėti meilę savo priešininkams. Nors tai nėra lengva, bet įmanoma su mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus pagalba. Jis davė įsakymą mylėti ir pažadėjo savo pagalbą, jei stengsimės to įsakymo laikytis.“

Šalies maldos namuose prezidentas Ouksas savo kalbą užbaigė asmenine malda.

Jis sakė: „Meldžiuosi mūsų Dangiškajam Tėvui, kad palaimintų mus, kad visi siektume būti taikdariais.“

Renginį organizavo Vašingtono nacionalinė katedra, bendradarbiaudama su Brigamo Jango universiteto Vitlio institutu.