Mirė Patricija Teri Holand

Patricija Teri Holand, vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo žmona ir buvusi Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios Merginų organizacijos visuotinės prezidentūros patarėja, ramiai mirė 2023 m. liepos 20 d., po trumpalaikės hospitalizacijos. Jai buvo 81 metai.

Patricija Teri gimė 1942 m. vasario 16 d. ir užaugo ūkininkų šeimoje Enterpraise, nedidelėje pionierių įkurtoje bendruomenėje Jutos pietuose. Patricija yra Maiserio ir Merilos Terių dukra.

„Atvykau iš tikinčiųjų bendruomenės, kurioje visi tikėjo ir to mokė. Negalėjau elgtis kitaip“, – prisiminė ji.

Patricija ganė ir melžė karves, vairavo ūkio sunkvežimius, o rudenį praleisdavo pamokas mokykloje, nes reikėjo nuimti bulvių derlių. Ji save apibūdino kaip „geroką padaužą“.

Augdama ji girdėjo tvirtus savo protėvių pionierių tikėjimo liudijimus, paveikusius visą jos gyvenimą.

„Viską apie evangeliją sužinojau iš savo mamos, ant jos kelių, – sakė ji. – Ji mėgo studijuoti, mėgo skaityti, ji studijavo evangeliją ir perteikė tai savo vaikams, ypač man. Didžiąją savo gyvenimo dalį buvau vienintelė mergaitė tarp penkių berniukų. Kai man buvo 16, gimė sesutė.“

Jai pradėjus mokytis vidurinėje mokykloje, šeima persikėlė į netoliese esančią Sent Džordžo bendruomenę Jutoje. Drovi ir nepasitikinti savimi Diksi mokyklos naujokė greitai parodė savo geraširdišką būdą ir susirado daug naujų draugų. Vienas tų draugų buvo „gražiausias berniukas mokykloje“, Džefris Holandas, su kuriuo ji susitikinėjo, susirašinėjo jam tarnaujant misionieriumi Anglijoje ir galiausiai po penkerių metų draugystės, 1963 m. birželio 7 d., susituokė Sent Džordžo Jutos šventykloje. Ji ir Džefris turi tris vaikus: Matą, Mariją Aliciją ir Deividą, 13 anūkų ir penkis proanūkius.

Patricija studijavo Pastarųjų dienų šventųjų verslo koledže (dabar Enzain koledžas) Solt Leik Sityje ir baigė Diksi koledžą (dabar Jutos technikos universitetas) Sent Džordže, Jutoje. Groti pianinu ir dainuoti ją mokė Niujorko Džulijardo mokyklos mokytojai. Ji rėmė Džefrį, kai jis siekė mokslo laipsnių Brigamo Jango ir Jeilio universitetuose bei dirbo Bažnyčios švietimo sistemoje.

„Ji tiesiogine prasme mane išleido į mokslus, nors pati mokėsi ir turėjo palikti muzikinę karjerą, kad grįžtų namo ir ištekėtų už manęs“, – sakė vyresnysis Holandas. – Negaliu pervertinti tos nuostabios dovanos, kurią sutuoktiniai gali padovanoti vienas kitam.

Holandų vaikai augo esant įtemptai finansinei padėčiai, kol vyresnysis Holandas siekė magistro ir daktaro laipsnių ir dažnai persikeldavo, kad įsidarbintų naujame darbe. Galiausiai jie pateko į viešumą, nes vyresnysis Holandas 1980 m. buvo pašauktas būti Brigamo Jango universiteto prezidentu.

„Ji buvo to universiteto studentų motina, – sakė vyresnysis Holandas. – Mes norėjome būti to universiteto studentų tėvais.“

Patricija uoliai stengėsi, kad, kiek tai įmanoma, vaikų gyvenimo sąlygos būtų kuo paprastesnės. Kartą ji pasakė: „Nors jie augo išskirtinėmis aplinkybėmis, aš nenorėjau, kad jie laikytų save išskirtiniais.“

Patricija bus prisimenama dėl atsidavimo tikėjimui ir tarnystei bei meilės šeimai. Jos sūnus Matas, dabar visuotinis Septyniasdešimties įgaliotinis, sakė, kad šeimos pokalbiai prie pietų stalo yra vienas gražiausių jo vaikystės prisiminimų. „Kiekvienas vakaras buvo savotiškas šeimos namų vakaras, kupinas juoko, komplimentų, padrąsinimų, įdomių pokalbių, liudijimų ir meilės išraiškų“, – sakė jis.

Savo gyvenimą Patricija paskyrė tarnystei Bažnyčioje: keturis kartus tarnavo Paramos bendrijos prezidente ir dirbo Pradinukų bei Merginų organizacijose. 1984 m., nors turėjo daug pareigų kaip universiteto prezidento žmona, ji buvo pašaukta tarnauti Ardetės Kap patarėja Merginų organizacijos visuotinėje prezidentūroje. Ji visada rasdavo laiko nusiraminti ir prisiartinti prie Dievo per maldą.

„Jos tikėjimas visada buvo toks tyras, galingas ir stiprus, kaip jokio kito žmogaus, kurį aš kada nors pažinojau.“ Vyresnysis Džefris R. Holandas

Per visą savo tarnystę Bažnyčioje Patricija tarnavo įvairaus amžiaus moterims, primindama joms, koks reikšmingas yra jų indėlis ir atsakomybė atliekant įvairias užduotis. Viename viešame kreipimesi ji pasakė: „Jei jūsų pareiga ar užduotis yra remti (o daugelio iš mūsų užduotis būtent tokia), turime pakankamai mokytis ir ruoštis, kad aiškiai pasakytume pasauliui, jog neatsiprašinėjame dėl to, kad stipriname namus, tiksliau sakant, pirmumą atiduodame aukščiausiems asmeniniams, socialiniams ir teologiniams siekiams. Būsime pastebėtos. Turėtume būti šviesa ant kalvos …, kad aiškiai mokytume tiesos apie mūsų, kaip moterų, prioritetus ir privilegijas Bažnyčioje.“

Be to, kad visą gyvenimą tarnavo bažnyčioje, Patricija yra kelių knygų autorė, tarp jų – apdovanojimą pelniusi knyga „A Quiet Heart, and Strength and Stillness: A Message for Women.“ Taip pat kartu su vyru ji parašė „On Earth As It Is In Heaven“ ir „To Mothers: Carrying the Torch of Faith and Family”.

Vyresnysis Holandas yra sakęs, kad „jos tikėjimas visada buvo toks tyras, galingas ir stiprus, kaip jokio kito žmogaus, kurį aš kada nors pažinojau. Ji labai geros širdies žmogus. Jis vis duodavo, duodavo ir duodavo – savo laiką, savo meilę ir savo gyvenimą.“

Patricijos tikėjimas Jėzumi Kristumi palaimino visą Bažnyčią. Šių metų pradžioje vykusioje pasaulinėje dvasinėje valandėlėje jauniems suaugusiesiems, transliuotoje iš jos gimtojo Sent Džordžo Jutos valstijoje, ji pasiūlė jauniems suaugusiems paprastą požiūrį į religinį gyvenimą: „Prašau tikėti Dievą, viltis, kad Jis jums padės, ir priimti tikrąją meilę, kuri leidžia Jam per jus daryti tai, ką galite padaryti tik jūs.“

Baigdama ji pasakė: „Šių palaiminimų negalite gauti jų vaikydamiesi. Prašau liautis bėgti iki išsekimo. Nutilkite. Nurimkite. Supaprastinkite. Būkite romūs, nuolankios širdies ir melskitės. Liudiju, kad stebuklai vyks, kai sulėtinsime tempą, nurimsime ir atsiklaupsime. Viskas, ką turi Tėvas, vieną dieną gali būti jūsų. Koks tai tikrai viltingas būdas pasitikti ateitį.“

Vyksta pasiruošimai laidotuvėms.