1857 metų rugsėjo 11 d. 50–60 Pietų Jutos vietos milicininkų, padedami Amerikos indėnų sąjungininkų, išžudė apie 120 emigrantų, vagonais keliavusių į Kaliforniją. Šis tragiškas įvykis, kuriame buvo pasigailėta tik 17 šešiamečių ir jaunesnių vaikų, įvyko Mauntain Medouso slėnyje, maždaug 56 kilometrai nuo Sedar Sičio.
Kadangi kaltininkai buvo Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai, Bažnyčia dėjo dideles pastangas šių žudynių padarytoms žaizdoms išgydyti. 1999 m. tuometinis prezidentas Gordonas B. Hinklis prisijungė prie aukų palikuonių toje vietovėje pašventindamas paminklą. Nuo tada Bažnyčia dirba kartu su aukų palikuonių grupėmis išlaikydama paminklą ir jo aplinką ir yra pasiryžusi tvarkyti ir saugoti tą vietovę ateityje.
Be to, norėdami nušviesti šio įvykio detales, pastarųjų dienų šventųjų vadovai atvėrė Bažnyčios archyvus 2007 m. išleistos knygos Massacre at Mountain Meadows autoriams. Kalbėdamas žudynių pusantro šimto metų minėjime 2007 metų rugsėjo 11 dieną prezidentas Henris B. Airingas pasakė:
Nors jie ir yra Bažnyčios darbuotojai, knygos autoriai buvo laisvi rašydami knygą ir, ištyrę surinktą išsamią istorinę medžiagą, padarė savarankiškas išvadas. Jie galėjo laisvai prieiti prie svarbios Bažnyčios turimos medžiagos. Jie padarė dvi svarbias išvadas: 1) pranešimas apie Brigamo Jango ketinimus ir valią netrukdyti imigrantams atėjo per vėlai; ir 2) už žudynes buvo atsakingi vietiniai Mauntain Medouso regiono Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios vadovai, užėmę ir pasaulietinius, ir karinius postus, ir jiems paklusę Bažnyčios nariai.
Nors neįmanoma sužinoti viską apie istoriją, šių trijų autorių atliktas darbas tą neapsakomą įvykį nušvietė labiau, nei tai buvo padaryta iki šiol. Tiesa, kurią teko sužinoti, mus labai liūdina. Jėzaus Kristaus Evangelija, kurios mes laikomės, bjaurisi šaltakraujiškomis vyrų, moterų ir vaikų žudynėmis. Iš tiesų ji skatina taiką ir atlaidumą. Tai, ką seniai padarė Bažnyčios nariai, parodo jų baisų ir neatleistiną atsitraukimą nuo krikščioniško mokymo ir elgesio. Negalime pakeisti to, kas atsitiko, bet galime prisiminti ir pagerbti tuos, kurie žuvo.
Reiškiame gilų apgailestavimą dėl prieš 150 metų šiame slėnyje vykusių žudynių ir dėl nepagrįstų nenusakomų kančių, kurias jų aukos patyrė tada, o jų palikuonys – šiomis dienomis.