Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia oficialiai buvo įkurta 1830 metais mažame rąstų namelyje, Niujorko valstijoje.
Prireikė 117 metų – iki 1947 m. – kad Bažnyčia nuo pradžioje buvusiu šešių narių išaugtų iki milijono. Misionieriai Bažnyčioje buvo nuo pat pirmųjų dienų, išsibarstę po indėnų žemes, Kanadą, o nuo 1837 metų – už Amerikos ribų, Anglijoje. Netrukus misionieriai ėmė darbuotis Europos žemyne ir tokiose tolimose vietose kaip Indija ir Ramiojo vandenyno salos.
Dviejų milijonų narių riba buvo pasiekta vos po 16 metų, 1963 metais, o trijų milijonų – dar po aštuonerių metų. Toks vis spartėjantis augimas tęsiasi, dabar narių padaugėja po milijoną per maždaug trejus metus arba greičiau. Augimą sudaro ir atsivertusiųjų krikštai, ir natūralus augimas gimstant vaikams.
Dabar yra per 14 milijonų Bažnyčios narių.
Šio greito ir pastovaus augimo pasekmės matomos daugelyje vietų pasaulyje, kur veikia Bažnyčia. Bendruomenės, geografiniu principu sugrupuotos į rajonus, žinomos kaip apylinkės, yra nuolat dalijamos, nes pasidaro per didelės valdyti ar vienu metu rinktis sakramento salėje arba maldos namuose. Tam, kad užtektų vietos didėjančiam narių skaičiui, beveik kiekvieną metų dieną baigiamos naujų pastatų statybos.
Nacionalinės Bažnyčių tarybos duomenimis, Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra antra sparčiausiai auganti bažnyčia Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau, nors narių ir daugėja, Bažnyčia įspėja, kad nepervertintume augimo statistikos. Žiniasklaida rašo apie tai, Bažnyčia nedaro jokių statistinių palyginimų su kitomis bažnyčiomis ir netvirtina esanti sparčiausiai auganti krikščioniška denominacija. Tokie palyginimai retai daromi atsižvelgiant į daugybę sudėtingų faktorių, tokių kaip narių aktyvumo lygis, mirtingumas, narių registravimo ir skaičiavimo metodologija ir tai, kokie faktoriai apibrėžia narystę. Skirtingose pasaulio vietose augimo tempai taip pat labai skiriasi. Be to, daug kitų veiksnių prisideda prie Bažnyčios stiprybės, ypač jos narių atsidavimas ir pasišventimas.